Apie tai spaudos konferencijoje diskutavo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas, „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
A. Bakšinskas teigė, kad kalbant apie pensijas, būtina paminėti niūrias demografines tendencijas.
„ES prognozėmis 2060 m. dirbančiųjų skaičius kris labiausia visoje ES. Taigi mūsų laukia dideli iššūkiai. Dabar skursta arti trečdalio Lietuvos pensininkų.
Valstybė prognozuoja, kad pačiu optimistiškiausiu atveju sudarys pensija tik 30 proc. buvusių pajamų, o kartais – ir 20 proc., todėl iš tikrųjų situacija labai sudėtinga. Reikia ieškoti būdų, kaip užpildyti tuos likusius procentus pajamų“, – sakė jis.
Ekspertų paskaičiavimu, ori pensija turėtų sudaryti apie 70-80 proc. buvusių pajamų.
Su problemomis susiduria ne tik lietuviai
A. Bakšinskas pažymėjo, kad tendencijos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra panašios: net ir turtingiausios valstybės negali užtikrinti savo pensininkams oriai gyventi leidžiančių pensijų.
Jis pateikė pavyzdį: „66 metų amerikietis Malcolmas Nordley iš Masačusetso, oficialiai tapęs pensininku prieš 3 mėnesius, teigia, kad pensijos pakanka tik būstui išlaikyti, nors jo pensija – 1260 JAV dolerių per mėnesį. Mūsų akimis, jo pensija tikrai didelė, bet pragyvenimo lygis yra ten aukštesnis, taigi jeigu vakariečiams užtenka tik būsto nuomai, tai kas laukia mūsų pensininkų?“, – klausė jis.
Jungtinėje Karalystėje dirbantis asmeninių finansų ekspertas, Londono Sičio lietuvių klubo vadovas Marius Raugalas teigia, kad su iššūkiu, iš ko išgyventi sulaukus senatvės, susiduria ir nemažai britų senjorų. Tyrimai rodo, kad senatvei papildomai kaupia apie 60 proc. britų, tačiau pastebima, kad nemažai jų pensijai atsideda nepakankamai.
„Mokslininkai skelbia, kad jau yra gimęs pirmas žmogus, kuris sulauks 150 metų. Spartus visuomenės senėjimas sukuria naujų iššūkių. Be abejo, pensinis amžius bus ilginamas, bet tikrai ne visi žmonės norės ir pajėgs dirbti iki gyvenimo pabaigos“, – teigia M. Raugalas.
Taupyti neleidžia mitai
Padėti surinkti trūkstamą buvusių pajamų dalį, anot A. Bakšinsko, gali padėti kaupimas pensijų fonduose arba savarankiškai. Visgi lietuviai taupyti nusprendžia vangiai.
S. Gutauskaitė-Bubnelienė pabrėžė, kad kaupti pensijai nesiryžtama dėl daugelio visuomenėje sklandančių mitų.
„Priežastys, kodėl netaupyti – slypi mūsų emocijose. Sakoma, kad tiesiog nesutaupysiu, nes mažai uždirbu. Tačiau, svarbiausia pradėti. Taupyti reikėtų nuo 20-30 metų. Galima nuo mažų sumų, vėliau jas didinant, taip tikrai susikaups reikšminga suma.
Antras mitas – nesulauksiu pensijos arba negyvensiu Lietuvoje. PSO duomenimis, dabartiniai 60-mečiai dar vidutiniškai gyvens 15,5 metų, o moterys daugiau nei 22 metų – iki 83 metų. Ar imsime ar Danija, ar Anglija – visur tos bazinės pensijos panašios, tai neatleidžia mūsų nuo atsakomybės galvoti apie ateitį?, – sakė ji.
Trečias mitas, anot moters, tai, kad pensiją užtikrins valstybė.
Dar vienas mitas: kaupti neverta, nes nežinia, kas bus ateityje: „Tai yra labiau savotiškas situacijos neigimas, ne reali grėsmė. Nes dabar finansines paslaugas teikiančios įmonės griežtai prižiūrimos ir reguliuojamos.“
Paskutinis mitas, anot jos, kad saugiau pinigus laikyti banko sąskaitoje. Ji prilygino tai pinigų laikymui kojinėje.
„Tokius pinigus labai lengva išleisti. Gali būti taip, kad sugalvosiu kokią kelionę, paimsiu tuos pinigus ir lengva ranka išleisiu. Antras dalykas – pinigai nieko neuždirba, bet neuždirba, kai neįdarbiname“, – sakė ji.
Du atvejai
A. Bakšinskas sako matantis, kad net ir jų klientai yra sutrikę, nežino, kaip taupyti, kokių pajamų galima tikėtis.
„Noriu pateikti porą pavyzdžių. Viktorija, kuriai 45 metai,taigi ji į taupymo sistemą įsijungia gan vėlokai. Jos atlyginimas „į rankas“ 800 eurų. Jeigu ji pradėtų kaupti dabar, apie 30 proc. jos pensijos sudarytų „Sodros“ pensija, 12 proc. jei ji kaups II pensijų fonde, apie 18 proc. dar, jei papildomai kaups per investicinę gyvybės draudimą. Taigi jos būsima pensija būtų apie 450 eurų“, – pateikia pavyzdį.
Tokiu atveju, Viktorija turėtų per mėnesį skirti po 100 eurų taupymui.
Jis taip pat pateikia ir kitą pavyzdį, jei pensija būtų pradėta kaupti anksčiau.
„Jei Jonas, neseniai atėjęs į darbo rinką, gautų 645 eurus „į rankas“, bet pradėtų kaupti jau dabar – 40 metų. Tai jo pensija galėtų būti 619 eurų per mėnesį – tai yra apie 96 proc. pajamų.“
Tačiau reikia pažymėti, kad Jonui tai kainuotų 65 eurus per mėnesį, kuriuos jis galėtų skirti būsto paskolai ar panašiems dalykams.
Visgi S. Gutauskaitė-Bubnelienė priduria, kad prie taupymo gali prisidėti ir darbdavys.
„Gerą praktiką rodo, kai darbuotojas ir darbdavys kuria kartu ateitį. Iš darbdavių mes matome Lietuvoje vis didesnį norą prisidėti. Įmonių, kurios padeda darbuotojui kaupti nuo 2015 m. 7 proc. 2016 m. išaugo iki 10 proc.
Reikia pasimokyti iš daniškos patirties, kur iniciatyva ir atsakomybė yra darbuotojo pusėje. Darbuotojas turi pirmą žingsnį žengti, pradėti kaupti, o darbdavys padėti“, – sako ji.
