Ponas Kubilius pastebėjo, kad konferencija vyksta vienoje iš sparčiausiai besivystančių apskričių, pagal bendrą socialinę ekonominę būklę atsiliekančioje tik nuo Vilniaus regiono. Premjeras labiausiai akcentavo būtinybę tiek versle, tiek valstybės valdyme turėti ilgalaikio planavimo strategiją.

Tokių planų reikalaujama iš ministerijų, tačiau nemažai pirmųjų projektų jis apibūdino - "nieko gero". "Iki 2005 m. metų Lietuvą taps europietiška valstybe plačiąja prasme", - tikino p. Kubilius.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas, ragino baigti "tuščių pilvų politiką" ir išpeikė verslo saulėtekio iniciatyvą, ragino stabdyti ekonominių emigrantų bangą, nes į Vakarus jau išvyko apie 200.000 jaunų žmonių.

Jis akcentavo tai, kad jau kitąmet apie dešimtadalį biudžeto suvalgys valstybės skolų aptarnavimas, o 1,4 mlrd. Lt valstybės skola verslui, anot jo, rodo, kad valstybė prisiima sau nebūdingas funkcijas ir turi ne dar labiau kištis į verslą, o jam netrukdyti.

Gitanas Nausėda, "Viniaus banko" valdybos pirmininko patarėjas, skaičiais įrodinėjo, kad ir optimistas, ir skeptikas yra teisūs, nes šiemet atsigavimo požymius rodo tik dalis šalies ekonomikos. Anot jo, 1-ąjį pusmetį 26% išaugęs eksportas yra geras ženklas, tačiau Rusijos krizė ir žemas EUR kursas įmones verčia dirbti taupymo režime, todėl nepriimami nauji darbuotojai, o rudenį didėjant nedarbui nėra jokių vilčių, kad augs vidutinis darbo užmokestis.