„Bloomberg“ pašnekovai mano, jog mažai tikėtina, kad bankus, kuriems bus patikėta vykdyti euroobligacijų platinimą, pavyks rasti iki kovo pabaigos. Skelbiama, kad Rusija pasiūlymų pateikė daugiau nei 20 stambių bankų, tačiau kol kas nepavyko rasti nė vieno, kuriam būtų galima patikėti šių vertybinių popierių platinimą. Anot šaltinio, Rusijos valdžios pareigūnai abejoja, ar tuo galėtų pasirūpinti Kinijos bankai. Valdžios spaudimas Europos Sąjungos šalių ir Jungtinių Valstijų bankams nesiimti šios užduoties pasirodė esąs stipresnis, nei prognozavo Kremlius.
Kaip žurnalistams paaiškino antrasis agentūros pašnekovas, norą organizuoti euroobligacijų platinimą kol kas parodė vos du Vakarų bankai. Apie kokios konkrečius bankus šiuo atveju kalbama, jis nepatikslino.
Rusijos finansų ministerija sprendimo atsisakyti skolinimosi idėjos nepriėmė, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė ministro padėjėja Svetlana Nikitina. Minėtosios ministerijos šaltinis žurnalistams sakė, kad pareigūnai ir toliau dirba rengdami galimų euroobligacijų platintojų sąrašą. „Šiandien jo dar tikrai nebus, juk žinote, kokių turime sunkumų“, – teigia pašnekovas ir pabrėžė neatmetantis galimybės, kad sąrašas gali būti paviešintas ateinančią savaitę.
Rusijos finansų ministerija 2016 metais planuoja užsienio rinkose parduoti euroobligacijų už ne mažiau 3 mlrd. dolerių. Vasarį ministerija skelbė, kad kreipėsi į 25 užsienio bankus, įskaitant „Barclays“, „BNP Paribas“, „Bank of America Merrill Lynch“, „Goldman Sachs“, „JP Morgan“, ir pateikė siūlymą 2016 metais organizuoti euroobligacijų platinimą.
Vasario pabaigoje dienraštis „The Wall Steet Journal“, remdamasis savais šaltiniais, pranešė, kad Jungtinių Valstijų pareigūnai perspėjo stambiausius šalies bankus laikytis toliau nuo rusiškų euroobligacijų. Remiantis dienraščio turima informacija, bankai įsiklausė į rekomendacijas. RBK šaltiniai pasakoja, kad „Goldman Sachs“, suspėjęs išreikšti susidomėjimą dar prieš valdžios rekomendaciją, atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija Jungtinių Valstijų pareigūnų rekomendaciją įvardijo kaip bandymą „įbauginti verslą“. „20 metų mus mokė, kad politinis spaudimas verslui – netoleruotinas. 20 metų mums kalė į galvas, kad Maskva daro spaudimą verslui, trukdo vystytis pilietinei bendruomenei. Ir ką mes matome dabar?“, – „The Wall Street“ publikaciją komentuoja Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Kremlius teigia, kad informacijos apie amerikiečių bankų gautą perspėjimą neturi, todėl negali „nieko konkrečiai pasakyti apie tokių pareiškimų pagrindą“.
Kovą „Financial Times“, remdamasis savais šaltiniais, rašė, kad Jungtinių Valstijų pavyzdžiu pasekė ir Europos Sąjungos pareigūnai ir pasiūlė savo bankams taip pat nesiimti rusiškų euroobligacijų platinimo.
