„Gyventojai nepasidavė geopolitinio neapibrėžtumo nuotaikai ir grįžo prie įprasto elgesio – aktyviai pirko ir maisto produktus, ir ne pirmojo būtinumo reikmenis. Nors daugeliui šalies gyventojų atrodo, kad kainos kilo kur kas daugiau negu skelbia Statistikos departamentas, net ir didžiausi pesimistai pripažįsta, kad euras buvo įvestas sklandžiai ir nesukėlė didesnių trikdžių“, - kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, pristatydamas naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.
SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 2,6 proc. iki 1,8 proc., kitų metų – nuo 3,5 proc. iki 2,8 proc., 2017 metais laukiama 3,2 proc. plėtros.
Šių metų vidutinės infliacijos prognozė sumažinta nuo -0,4 proc. iki -0,7 proc., kitąmet tebelaukiama 0,3 proc. infliacijos. Prognozuojama, kad 2017 metais kainos vidutiniškai ūgtelės 1,2 procento.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pirmą ir antrą šių metų ketvirtį Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, susidarė didžiausias BVP plėtrą skatinančių išorės ir vidaus veiksnių atotrūkis: grynasis eksportas smarkiai sumažėjo, tačiau jį kompensavo ūgtelėjęs namų ūkių vartojimas ir vidaus investicijos.
Metas didinti gyventojų pajamas
Jis priminė, kad investicijų lygmuo Lietuvoje šiemet II ketv. dar nėra pasiektas, kaip 2008 m. II ketv., taip pat darbo užmokestis dar nėra pasiekęs 2008 m. lygio.
Tačiau G. Nausėdos nuomone, dabar yra tinkamas laikas didinti gyventojų pajamoms didinti, ar tai būtų minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas, ar neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimą.
Nors išlieka baimė, kad gyventojai didesnes pajamas gali pradėti leisti importuojamai produkcijai, ekonomisto nuomone, tai nėra problema, nes padidėtų akcizo mokesčių surinkimas.
Pasaulinės tendencijos ne tokios geros
Ekonomistas priminė, kad šiuo metu išgyvenamas tarptautinės prekybos sulėtėjimas apskritai: tarptautinės prekybos rodikliai atsilieka nuo pasaulio ekonomikos augimo.
Jo nuomone, šiuo metu pasaulio ekonomikose formuotasi ir burbulų, pavyzdžiui, sprogo Kinijos akcijų burbulas, tai paveikė žaliavų, iš dalies - ir finansų rinkas.
„Antra vertus, Kinijos akcijų indeksas grįžo į 2014 m. pabaigos lygį, - sakė jis. - Ką tai reiškia? Tai, kas išsipūtė per 2015 m., šiais metais ir subliuško, nieko baisaus.“
Europos Sąjungos (ES) ekonomikoms toliau svarbiomis išlieka struktūrinės reformos, kurios galėtų paskatinti augimą. Pasak G. Nausėdos, šiemet ES viešųjų finansų būklė šiek tiek pagerėjo, tačiau tebėra trapi.
Be to, ES susiduria ir su kitais iššūkiais, vienas jų – pabėgėlių srautai.
„Mano akimis, pabėgėlių krizė makroekonominių nuostolių Europos ekonomikai neturėtų atnešti, - mano G. Naudėda. - Tačiau ką ji daro, tai atima visą dėmesį nuo struktūrinių problemų ir Vyriausybės priverstos „gesinti gaisrus“ ir spręsti pabėgėlių problemą.“
