Gegužę 3 procentais padaugėjo gyventojų, manančių, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę (per pastaruosius du mėnesius taip manančiųjų pagausėjo 10 procentų, tačiau, palyginti su vertinimais prieš metus (2011-ųjų gegužę), gerai vertinančiųjų padėtį šalyje sumažėjo 5 procentais.
Gegužės mėnesį 10 procentų padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad ekonominė padėtis pastaruoju metu Lietuvoje nesikeičia (nei blogėja, nei gerėja), o pastebinčių pablogėjusią ekonomikos būklę apklaustųjų per gegužę sumažėjo 13 procentų (per pastaruosius du mėnesius taip atsakiusių respondentų sumažėjo net 22 procentais).
Per pastarąjį mėnesį net 18 procentų sumažėjo gyventojų, tvirtinančių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, ir beveik tiek pat (16 procentų) pagausėjo teigiančių, kad ji nepasikeitė (nei pagerėjo, nei pablogėjo).
Galima pastebėti, kad tyrimo duomenys atskleidžia ne tik bendrą neigiamą daugumos nuomonę, bet ir teigiamas tendencijas – gyventojų, manančių, kad reikalai šalyje gerėja, vis dėlto padaugėjo. Nors ir neryškios, bet matyti geros tendencijos ir vertinant šeimos finansinę padėtį. Tad šio tyrimo rezultatus galima vertinti nevienareikšmiškai, remiantis ir mūsų psichologiniu portretu.
Nuotaikos turi objektyvų pagrindą
– Nors lietuviai labiau linkę atsargiai vertinti (to mus išmokė negandų kupina istorinė praeitis), manau, kad žmonių nuomonė turi objektyvų pagrindą. Padėtis Lietuvoje nėra tragiška ir po truputį gerėja, tačiau nuotaikos ir vertinimų nepakelia tai, kad žmonės gąsdinami antrąja krizės banga.
Vyriausybė taip ir nesugebėjo rasti bendros kalbos su žmonėmis, paprasta kalba nepaaiškino, kodėl daromi vieni ar kiti sprendimai, kodėl nepriimami sprendimai, kurie atitiktų žmonių lūkesčius. Ir Trišalėje taryboje Vyriausybė nesugebėjo susitarti dėl minimalios algos didinimo.
Manau, didelės įtakos vertinimams turėjo ne tik mūsų polinkis į pesimizmą, bet ir lyginimo laikas. Žmonėms šiais laikais prieinama daugybė informacijos šaltinių, jie daug važinėja ir gali lyginti, kaip valstybės tokiomis pačiomis krizės sąlygomis gali gyventi daug geriau. Daugelis gali palyginti kad ir Lietuvos ir Lenkijos padėtį, maisto produktų kainas. Nors mūsų šalis nedidelė, todėl lengviau valdoma, taigi geri sprendimai greičiau duoda rezultatą. Žinoma, prasti ir ginčytini – taip pat.
Verslininkai gali lyginti ir verslo sąlygas – ne paslaptis, kad egzistuoja tendencija ne tik registruoti įmones užsienio šalyse, bet ir perkelti ten gamybą. Ne tik dėl mokesčių sistemos, bet ir dėl to, kad mūsų šalyje verslininkams sunku ką nors prognozuoti, numatyti įmonės perspektyvas bent artimiausiems porai metų. Priimdama staigius mokesčių sistemos sprendimus, Vyriausybė tartum nesuvokia, kad mūsų įmonių apyvartumas – nedidelis, nes šalis – maža, ir bet koks mokesčių pakeitimas joms gali būti lemtingas.
Visgi norėčiau pabrėžti, kad lietuviai turi pakankamai gyvybingumo – jie, nepaisant valdžios sprendimų, stengiasi išgyventi ir ieško išeičių. Net ir tos pačios emigracijos mastai rodo, kad nesame linkę sėdėti sudėję rankas, skųstis ir vien laukti malonių iš valdžios. Žinoma, liūdna, kad išvažiuoja mūsų tautos potencialas – apie pusę emigravusiųjų sudaro jauni žmonės.
Žmonės laukia pokyčių
Aleksandras Posochovas, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas
– Manau, kad tokie žmonių vertinimai – objektyvi realybė. Iš Lietuvos žmonės bėga ne dėl algų, ne dėl materialių dalykų, o dėl požiūrio į darbą ir žmogų apskritai. Vienas mano kolega yra pasakęs, kad jei žmonės neemigruotų, padėtis Lietuvoje būtų kaip Graikijoje.
Dažnai girdime sakant, kad reikia gelbėti verslą, bankus, biudžetą, tačiau dar neteko girdėti, kad reikia gelbėti žmogų. Esu Trišalės tarybos narys, ir su darbdavių atstovais daugeliu atvejų randame bendrą kalbą, taip pat ir dėl to, kad darbdaviams ir darbuotojams reikia leisti susitarti tarpusavyje, sudarant kolektyvines sutartis. Darbdaviai sutiko, kad minimali alga būtų didinama 100 litų, tačiau Vyriausybės atstovai, ignoruodami šiuos susitarimus, užsispyrė. Taip pat Vyriausybė priešinasi, kad būtų mažinami mokesčiai darbui, nors tai suteiktų daugiau perkamosios galios žmonėms, palengvintų ir verslininkų padėtį.
Žmones labai slegia nesaugumo jausmas, kad juos gali bet kada atleisti iš darbo, o Darbo inspekcija šiuo metu nebaudžia, tik konsultuoja, siūloma kreiptis į teismą. Taigi šiuo metu palaiko tik viltis, kad po Seimo rinkimų turėtų kažkas pasikeisti.
Tamsiausia prieš aušrą?
Rytis Juozapavičius, verslo konsultantas
Kita vertus, gyvenimas – ne vien materialūs dalykai. Tikriausiai atsakydami į abstraktesnį klausimą žmonės turėjo galvoje ne tik vartojimą.
Kita priežastis – prieš rinkimus sklindančios politikų kalbos, kaip Lietuvoje viskas blogai ir kad jau išvis artėja galas. Manau, kad žmones veikia tokios neatsakingos politikų kalbos. Tačiau tai – nieko nauja, taip būna prieš kiekvienus rinkimus.
Vis dėlto aš nedėčiau tiek vilčių į valdžią, ji Lietuvoje – silpna, įtakingesnės yra korporacijos, stambusis verslas. Be to, bet kokiu atveju valdžia atlieka tik reguliuotojo vaidmenį. Savo gerovę žmonės kuria patys.