Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) suskaičiavo, kad šiuo metu verslą "prižiūri" 72 valstybės institucijos. Tuo tarpu 1996 m. jų buvo 48. Valstybės valdymo išlaidos per tą laiką padidėjo 38%.
Kovoje su kontrolierių armija 1998 m. pramonininkai pasiekė, jog buvo sudaryta vyriausybinė komisija, kuri pažadėjo suskaičiuoti tikrintojus ir nustatyti kiekvieno iš jų tikslingumą. Sumažinti mokesčių mokėtojų išlaikomus verslo prievaizdus asmeniškai prisiekinėjo eksviceministras Antanas Bartulis.
Rezultatas buvo atvirkščias - užuot vykdę pažadus, valdininkai papildomai įsteigė dar 13 priežiūros institucijų. Ir dabar beveik visos 72 veikiančios įstaigos ne tik prižiūri, bet ir baudžia.
Kiekviena į valdžią atėjusi Vyriausybė pareiškia, kad biurokratų skaičių mažins. Ne išimtis ir dabartinė. Premjeras Andrius Kubilius, dar negavęs įgaliojimų veikti, paskelbė apie kursiamą Saulėlydžio komisiją, kuri iki gegužės turėjo biurokratus sutvarkyti. "Rezultatas yra nulinis", konstatuoja Kęstutis Glaveckas, Seimo narys.
Vyriausybės ir Seimo priimti teisės aktai suteikia valdininkams ypatingas garantijas.
"Jeigu šiuo metu būtų panaikintos akivaizdžiai nereikaligos institucijos, darbuotojų išeitinėms pašalpoms išmokėti reikėtų tiek pinigų, kad joks biudžetas neatlaikys", sako p. Glaveckas.
Tuo tarpu Vyriausybė jau apsisprendė iš Kokybės inspekcijos, Visuomenės sveikatos centrų, Veterinarijos tarnybos bei Higienos inspekcijos sukurti Maisto kontrolės ir veterinarijos inspekciją.
Kitą dalį Kokybės, Higienos inspekcijų bei Visuomenės sveikatos centrų funkcijų vykdys Ne maisto produktų priežiūros inspekcija.
Reorganizavimas atsijos 30% darbuotojų, kurie galės dirbti privačiose įstaigose, privatizavus kai kurias minėtų institucijų funkcijas. Premjeras netgi žada, kad Saulėlydžio komisijos pasiūlymai "bus pakelti į strateginio planavimo lygmenį", į juos bus atsižvelgta planuojant kitų metų biudžetą.