Birželio infliacija nustebino analitikus

 (2)
Vartojimo kainų šuolis birželio mėnesį kiek nustebino net tik analitikus, net ir pačius statistikus.
Statistikos departamento Ekonominių tyrimų skyrius prognozavo, kad birželį kainos šoktels 0,3 proc. - daugiausia dėl brangstančių degalų. Tačiau statistikai nenumatė, jog praėjusį mėnesį smarkiau pabrangs maisto produktai.

Iš esmės būtent dėl šių dviejų veiksnių infliacija birželį po ilgesnės pertraukos šoktelėjo 0,7 proc.

Tai antras kartas šiemet, kai Lietuvoje užfiksuota infliacija - kainų šuolis iki tol buvo tik sausio mėnesį (1,5 proc.). Vasarį ir balandį kainos nesikeitė, o kovą ir gegužę jos krito atitinkamai 0,2 ir 0,3 proc.

Paprastai vasaros sezono metu maisto produktai atpigdavo. Tačiau šiemet, pasak Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus viršininkės Nadeždos Alejevos, pasireiškė neįprasta tendencija. Ji spėjo, kad galbūt šie produktai pabrango, nes per ilgai pigo.

"Antrus metus iš eilės jie nuolat pigo - gal tik tris mėnesius brango, bet apskritai buvo stebima pigimo tendencija", BNS sakė N. Alejeva. Anot jos, kiauliena galėjo pabrangti dėl padidėjusių supirkimo kainų.

Birželį ypač pabrango seno derliaus daržovės - morkos, burokėliai, kopūstai, kurie tokiu metu paprastai brangsta, nes baigiasi jų atsargos.

Be to, šiemet, palyginti su 1999 metais, smarkiai pabrango kai kurios šviežios daržovės ir uogos: braškės - 30 proc., ankstyvosios bulvės - net 166 proc.

Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda mano, jog maisto produktų kainų didėjimui nemažos įtakos galėjo turėti gegužę prasidėjęs euro kurso kilimas JAV dolerio atžvilgiu.

"Galbūt kitoms prekių grupėms jis labiau nepasireiškė, nes jų apyvartumas lėtesnis. Tuo tarpu maisto produktų apyvartumas didelis, ir naujos prekių siuntos, matyt, jau buvo perskaičiuotos pagal naują euro kursą. Tai ir lėmė jų didesnę kainą, perskaičiavus į litus", kalbėjo G. Nausėda.

Daržovės, anot jo, galėjo brangti dėl šiemet nepalankių klimato sąlygų - dėl to buvo ribota jų pasiūla.

Vilniaus banko analitikai mano, kad sezoninis veiksnys liepą ir rugpjūtį pasireikš bent jau tuo, kad infliacija nebus didelė.

"Birželio infliacija buvo šioks toks netikėtumas - ji buvo didesnė nei laukta, bet tai dėl veiksnių, kuriuos labai sunku prognozuoti. Artimiausiais mėnesiais, jeigu vaisių ir daržovių derlius bus ribotas, gali ir nebūti didelio atpigimo", teigė G. Nausėda.

Vilniaus bankas kol kas nekeičia metinė infliacijos prognozės ir mano, kad ji bus iki 3 proc.

Statistikos departamento Ekonominių tyrimų skyrius, atsižvelgęs į kainų tendencijas birželį, ketina peržiūrėti artimiausių mėnesių infliacijos prognozes. Manoma, kad kainos liepą ir rugpjūtį didės sparčiau, nei buvo manyta anksčiau - iki šiol statistikai prognozavo, jog liepą kainos smuks 0,1 proc., o rugpjūtį nesikeis.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Padidinus ligos išmokas, padidėjo ir sergančiųjų skaičius (24)

Pernai padidinus ligos išmokas, maždaug trečdaliu padidėjo oficialiai sergančiųjų skaičius. Tačiau šiemet, pasak „Sodros“, susirgimų papildomai nepadaugėjo.

Garsių prekės ženklų savininkai kaltinami „nusukę“ šimtus milijonų eurų (16)

Europos Parlamente paskelbtas tyrimas, parodęs, kad korporacija, kuriai priklauso žinomi prekių ženklai, tarp kurių – „Zara“, „Bershka“, „Massimo Dutti“, pasinaudojusi agresyvioms mokesčių vengimo schemomis išvengė sumokėti mažiausiai 585 milijonus eurų mokesčių.

Kiek iš tiesų uždirbdavo S. Dailydka (96)

„Lietuvos geležinkelių“ vadovybės gaunamos algos iki šiol buvo skelbiamos neįskaitant jiems skiriamų premijų. DELFI pavyko išsiaiškinti, kiek iš tiesų jie uždirbdavo, o paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad ateityje šią informaciją skelbti viešai bus privaloma.

Į Lietuvą neįleido turkiškų sulčių (4)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė importuoti beveik 3 tūkst. litrų nesaugių turkiškų vynuogių sulčių.

ECB priėmė netikėtą sprendimą (5)

Europos centrinis bankas (ECB) netikėtai nusprendė sumažinti aktyvų supirkimo apimtis nuo 80 mlrd. iki 60 mlrd. eurų per mėnesį nuo 2017 m. balandžio, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.