Vartojimo prekės per metus pabrango 12,5 proc., paslaugos – 12,4 procento. 2008 m. birželio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 9,1 procento.

Birželį labiausiai brango transporto prekės ir paslaugos

Šių metų birželį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 procento.

Birželio bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,8 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,7 proc. – transporto grupės prekės ir paslaugos, 1,1 procento – sveikatos priežiūros grupės prekės ir paslaugos ir 0,8 procento atpigę drabužiai ir avalynė.

Įtaka bendrajam vartotojų kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo prekės, paslaugos ar jų grupės kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, kokia yra išlaidų lyginamoji dalis bendrose vartojimo išlaidose.

Vartojimo prekių kainos 2008 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., padidėjo 0,6, paslaugų – 0,7 procento.

Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 3,2 procento pabrangusi mėsa ir jos produktai, 0,9 proc. – duona ir grūdų produktai, 1,4 proc. – mineraliniai vandenys, gaivieji gėrimai ir sultys, 1,2 proc. – sviestas, aliejus ir riebalai ir 4,8 procento atpigusios daržovės ir bulvės, 0,2 proc. – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1,2 procento – cukrus.

Iš daržovių daugiausia atpigo vaisinės daržovės (agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos) 20,4 procento, kopūstai, salotinės daržovės ir petražolės – po 3,1 procento. Šakniavaisiai (morkos, burokėliai) pabrango 41,3 procento, svogūninės daržovės – 10,5 procento.

Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui lemiamą įtaką darė 3,7 procento padidėjusios benzino, 4,2 – dyzelinių degalų, 1,5 procento – asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainos. Keleivinio oro transporto paslaugos atpigo 3,5 procento.

Sveikatos priežiūros grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui įtakos turėjo 11 procento pabrangusios sanatorijų paslaugos, 0,5 proc. – farmacijos gaminiai, 1,6 proc. – odontologų paslaugos, 1,4 procento – gydytojų konsultacijos.

Dėl nuolaidų vasaros sezono prekėms sumažėjusios 0,7 procento drabužių ir 1,2 procento avalynės kainos darė įtaką drabužių ir avalynės grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui. Avalynės taisymas pabrango 1,2 procento.

Prognozuojama dar didesnė infliacija

„Mėnesinės infliacijos sulėtėjimas birželį yra tik laikinas reiškinys, kurį lemia sezoniniai veiksniai – vasarą paprastai atpinga kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės.

Tačiau jau artimiausiu metu daugelyje savivaldybių brangs centralizuotai teikiama šiluma ir infliacijos tempas vėl paspartės. Iš pradžių brangs karštas vanduo, o rudenį gyventojus pasieks ir žymiai didesnės sąskaitos už centrinį šildymą.

Todėl antrąjį šių metų pusmetį prognozuojame dar didesnę infliaciją nei per pirmuosius šešis 2008 metų mėnesius. Manome, kad ji vidutiniškai sieks 12 proc.“, – sako „Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė.

„Hansabanko“ analitikų skaičiavimu, išorinės priežastys – pirmiausia, naftos ir maisto produktų kainų augimas pasaulio rinkose – lemia apie pusę Lietuvos infliacijos augimo.

Analitikė nelabai tikėtina vadina prognozę, kad pasaulinės naftos kainos gali pakilti iki 250 JAV dolerių už barelį, nes vis didėja susirūpinimas dėl pernelyg aukštų naftos kainų. „Vis dėlto, jei toks šuolis įvyktų, infliacija Lietuvoje 2009 metais, kurią dabar numatome apie 8,7 proc., išaugtų 1,5 karto ir viršytų 13 proc.“, – prognozuoja J. Jurgutytė.

DELFI primena, kad infliacija Lietuvoje ypač sparčiai ėmė didėti praėjusiųjų metų rudenį, o šių metų pradžioje perlipo 10 proc.

Lietuvos bankas prognozavo prognozavo, kad pirmoje šių metų pusėje infliacija turėtų pasiekti piką, o vėliau – nuosekliai mažėti. 2008 m. numatoma 9,8 proc. vidutinė metinė infliacija, 2009 m. – 6,3 proc., 2010 m. – 3,8 proc.

Lietuvos komercinis SEB bankas anksčiau skaičiavo, kad vidutinė metinė infliacija 2008 metais bus 8,5 proc. „Hansabankas" pateikė 9,5-10 proc. prognozę, „DnB Nord" prognozė – 9,5 proc.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją