Dar 8 proc. darbuotojų mano, kad darbo rinkos pakitimai gali paskatinti darbdavius paskatinti mokėti atlyginimus neskaidriai. Tokius apklausos rezultatus skelbia personalo paieškos bendrovė „Manpower Lit“, atlikusi darbuotojų ir darbdavių apklausą apie euro įvedimo baimes ir pasekmes.
Įmonės direktorė Božena Petikonis-Šabanienė teigė, kad pagal apklausos rezultatus vos 10 proc. darbuotojų įvedant eurą nesitiki pokyčių. Visi likusieji išreiškia vienokį ar kitokį susirūpinimą dėl galimų pokyčių.
Beveik trečdalis (apie 30 proc.) darbuotojų bijo, kad darbdaviai gali pasinaudoti naujos valiutos įvedimo pokyčiais ir pradėti simuliuoti krizę: reikalauti „veržti diržus“, mažinti atlyginimus, pradėti algas mokėti nelegaliai, mažinti darbo vietų skaičių.
„Bijoma atlyginimų mažinimo konvertavimo metu. Kita baimė, kad gali būti pasinaudota situacija ir bandoma persiderėti sąlygas nurodant, kad vyksta pokyčiai“, - kalbėjo B. Petikonis-Šabanienė.
Kartu įdarbinimo bendrovė atliko apklausą, kurioje dalyvavo darbdaviai. Čia vyrauja visai kitokie darbdavių rūpesčiai.
Visų pirma, įmonių ir personalo vadovai labiausiai nerimauja dėl administracinio darbo naštos.
„Jiems reikės atlikti papildomas funkcijas, susijusias su euro įvedimu. Kai kurios įmonės jau dabar skaičiuoja, ko reikės, kad įvyktų įvedimas sklandžiai“, - kalbėjo įmonės atstovė. Darbdavių laukia nemažas darbas su dokumentas, kas pareikalaus ir papildomų kaštų – teks skirti daugiau darbo valandų informacinių technologijų specialistams, buhalteriams, teisininkams.
„Kalbant apie informacines sistemas, manau, kad išloš tie, kurie pradės ruoštis anksčiau, nes, kai visi suskubs, kainos paslaugų gali būti išaugusios“, - pridėjo B. Petikonis-Šabanienė.
Darbdaviai taip pat nerimauja dėl emocinio klimato ir darbuotojų nuotaikų valdymo įvedant eurą.
„Bijo, kaip darbuotojai reaguos į valiutos įvedimą. Ar darbuotojų neištiks šokas, kai gaus atsiskaitymo lapelius su beveik tris su puse karto mažesniais (skaitine reikšme – red.) atlyginimus“, - komentavo įdarbinimo specialistė.
Ruošiasi skirtingai
„Danske Bank“ atlikta įmonių vadovų apklausa rodo, kad vadovai mano, jog tiek valstybei, tiek pačiam verslui dar trūksta pasiruošimo įsivesti eurą.
Pritarimą euro įvedimui verslininkai reiškia skirtingai – 20 proc. įsitikinę, jog eurą reikėjo įvesti jau anksčiau, 27 proc. mano, jog tai būtina padaryti 2015 m., tuo tarpu 26 proc. eurui pritaria, tačiau mano, jog skubėti nereikia. Euro įvedimui nepritaria 25 proc. įmonių vadovų – pusė jų galvoja, kad euro nereikia artimiausius metus, kiti – jog nereikia iš viso.
Atliktas tyrimas rodo, kad įmonės eurui ruošiasi labai skirtingai: vienos tai daryti pradės tik tada, kai bus visiškai aišku dėl valiutos įvedimo, kitos mano, kad pasiruošimo nereikės, o trečios – jau teigia pasiruošusios, ruošiasi arba pradės tai daryti artimiausiu metu.
„Danske Bank“ pateiktais duomenimis, eurą jau turinčių šalių patirtis rodo, kad vienkartinės valstybės ir privataus sektoriaus valiutos keitimo išlaidos vidutiniškai siekia 0,5 proc. šalies BVP.
Lietuvoje beveik pusė įmonių vadovų mano, kad papildomų kaštų rengiantis euro įvedimui jie nepatirs, ketvirtadalis – dar to nėra įvertinę, kas penktas galvoja, kad euras pareikalaus iki 5 tūkst. Lt, 5 proc. - nuo 5 iki 10 tūkst. Lt, o 3,2 porc. įmonių vadovų mano, kad išlaidos bus didesnės nei 10 tūkst. Lt.
