B.Gruževskis: pamirškime minimalią algą, jei ji negali garantuoti žmogaus orumo

 (401)
Skurdo lygis Lietuvoje – 1092 Lt, tiek žmogui reikia patenkinti minimalius gyvenimo poreikius. Tuo tarpu minimalus atlyginimas „į rankas“ siekia tik 675 Lt. „Kalbant apie minimalią algą, ji turi būti ne mažesnė nei minimalus gyvenimo lygis“, - BTV laidoje „Karštas vakaras“ sakė Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis. Jo nuomone, sunkiai suvokiama, kad minimali alga gali būti daug žemesnė nei skurdo lygis.
Boguslavas Gruževskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Viską reikia įvardinti savo vardais. Kalbant apie minimalią algą, ji turi būti ne mažesnė nei minimalus pragyvenimo lygis, čia nėra net apie ką kalbėti, - įsitikinęs B. Gruževkis. - Jeigu taip nėra, tuomet faktiškai reikia „minimalios algos“ nebenaudoti, pamiršti. Tuomet reikia tiesiog įvardinti, kad kas uždirba, tas ir uždirba. Kas turi valgyti, tas ir valgo. Baikime šituos žaidimus“ - piktinosi VU profesorius.

„Minimalus atlyginimas turi garantuoti minimalias gyvenimo sąlygas. Juk yra dar padorumo ir orumo kategorijos. Lietuva yra ES narė, ir jūs turite turėti padorumo suvokti, kad žmogus turi pavalgyti, nežiūrint, kad jis sukalė 30 vinių, o ne 27, jeigu čia kalbama apie darbo našumą, - svarstė B. Gruževskis. - Nekalbėkime apie minimalią algą, jeigu ji negali garantuoti žmogaus orumo“.

Tačiau Vyriausybė minimalios algos didinimo rūpesčius atideda rudeniui.

„Jeigu klausiate, ar Lietuvos žmonės nusipelnė minimalios algos didinimo, tai aš manau, kad tikrai taip, - kalbėjo premjero patarėjas finansams Mykolas Majauskas. - Bet reikia žengti žingsnį atgal ir prisiminti, kad nuo 2004 m. iki 2008 m. atlyginimai augo gerokai sparčiau negu darbo našumas, o tai dalinai sumažino įmonių konkurencingumą ir dalinai tai buvo priežastis tos krizės, kurioje esame, kai turime ir 17 proc. nedarbą. Spartesnis atlyginimų augimas nei produktyvumo ir našumo didėjimas, jisai mažina šalies konkurencingumą ir tokioje pasekmėje didina nedarbą“.

„Mes galime galvoti apie tuos žmones, kurie uždirba 800 Lt ir norėtų, kad premjeras pasirašytų įsakymą ar Seimas priimtų įstatymą ir žmogus per naktį imtų uždirbti jau 900 Lt., - sakė verslininkas Mindaugas Lapinskas. - Tačiau jau dabar yra 17 – 15 proc. bedarbių, žmonių, kurie nedirba ir didelė dalis nedirba todėl, kad jų gebėjimai yra ne tie, kad jie sugebėtų parduoti tuos savo gebėjimus už tuos pačius 800 Lt. Tad štai jeigu mes dar padidinsime minimalų atlyginimą, tai visiems tiems žmonėms, kurie nedirba, galime sakyti „sudie“ ir plius dar tiems žmonėms, kurie dirba už minimalų atlyginimą, tokiose srityse kaip viešbučiai, restoranai. Didžiaja dalimi ten, kur nereikia per daug gebėjimų, mes dar ir jiems pasakysime, eikite į gatvę“.

„Kalbate apie pridėtine vertę ir nuo jos priklausantį atlyginimą. O kokią gi pridėtinę vertę sukuria šiandien valdžia? - klausė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. - 25 proc. gyventojų emigravo. Nedarbas – vienas didžiausų ES, nedirba 300 tūkst. žmonių. Sumažintos pensijos. Minimali alga nekeliama, ji mažiausia ES, šalyje daugiausiai savižudybių. Kokia pridėtinė vertė? Ir mes vis tiek turime 141 Seimo narį, algų jiems nemažiname: jų algos nepririštos prie minimalios algos, jiems visai nėra intereso ją didinti. O kokia jų vertė, koks rezultatas“?

BTV
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Kur glūdi tikroji pajamų nelygybė (10)

Progresinis pajamų mokesčio tarifas – norma, egzistuojanti visose civilizuotose šalyse, ir tiesioginis įrankis pajamų nelygybei mažinti, sakė Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. „Tai – vienas mokesčių technikos elementų, kuris yra įprastas ir seniai patikrintas. Žinoma, jo reikia ir Lietuvoje“, – tikina jis. Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) direktorius Žilvinas Šilėnas teigia, kad progresinis tarifas yra neefektyvus, nesąžiningas ir nelygybės nemažina.

„Vodafone“ pajamos pirmąjį ketvirtį augo 2,2 proc.

Telekomunikacijų bendrovė „Vodafone“ penktadienį pranešė apie 2,2 proc., iki 11,5 mlrd. svarų, augusias pajamas iš paslaugų, rašo „Financial Times“.

„ORLEN Lietuva“ toliau fiksuoja teigiamus finansinius rezultatus (2)

Antrą šių metų ketvirtį bendrovės „ORLEN Lietuva“ EBITDA pagal LIFO siekė 58,5 mln. JAV dol., grynasis pelnas - 50,4 mln. JAV dol. Teigiami finansiniai rezultatai, sėkmingai įvykdytas gamyklos kapitalinis remontas ir ginčo su „Lietuvos geležinkeliais“ pabaiga - tai esminiai bendrovės „ORLEN Lietuva“ pasiekimai antrą šių metų ketvirtį.

„INVL Baltic Farmland“ uždirbo 162 tūkst. eurų grynojo pelno (1)

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovės „INVL Baltic Farmland“ pajamos per šių metų pirmąjį pusmetį buvo 269 tūkst. eurų, grynasis pelnas siekė 162 tūkst. eurų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, grupės pajamos padidėjo 4,3 proc., grynasis pelnas sumažėjo 8,5 proc. Pastarojo rodiklio pokyčiui įtakos, kaip ir šių metų pirmąjį ketvirtį, turėjo tai, kad pernai palyginamuoju laikotarpiu buvo susigrąžinta dalis nurašytų gautinų sumų, tuo tarpu šiemet šio teigiamo efekto nebuvo.

Policija įspėja saugotis sukčių: jie suaktyvėjo (18)

Policija įspėja įmones saugotis sukčių, kurie pastaruoju metu yra aktyvesni. Kauno apskrities pareigūnai skelbia, kad šiuo metu tiria tris atvejus, kai sukčiai iš įmonių išviliojo dideles pinigų sumas.