Pasak ministro, biudžetų mažinimo planai, įskaitant socialinių programų karpymą, skatins ekonomikų traukimąsi. P. Magnette manymu, užuot tai dariusi, ES per Europos centrinį banką (ECB) ir Europos investicinį banką (EIB) turėtų padėti nuo skolų krizės nukentėjusioms šalims išmokėti jų "istorines skolas".
P. Magnette yra Belgijos socialistų partijos narys. Ši partija tradiciškai pasisako už išsamias socialines programas ir įvairių socialinių išmokų iš biudžeto didinimą. Per interviu ministras taip pat pareiškė, kad skirtumas tarp vadovų ir eilinių darbuotojų pajamų tampa nepadoriu - siekia net 80 kartų.
EK 2011 m. pabaigoje paragino euro zonos nares sumažinti biudžetų išlaidas siekiant sulėtinti valstybės skolų augimą. Tokios priemonės būtinos, norint išvengti euro zonos šalyse situacijų, analogiškų Graikijai: ši valstybė 2010-2011 metais neįstengė įveikti savo skolų ir faktiškai subankrutavo. Didžiulis valstybinis įsiskolinimas BVP atžvilgiu užfiksuotas ir Portugalijoje, Ispanijoje bei Italijoje.
2010 metais Europoje buvo įsteigtas specialus stabilizavimo fondas (EFSF), iš kurio valdininkai skiria lėšas probleminėms šalims.
2011 m. pabaigoje Europos Komisija paskelbė prognozę, pagal kurią euro zonos BVP 2012 metais išaugs 0,5 proc. Tai faktiškai reiškia, kad kai kuriose valstybėse ekonomika neaugs apskritai, o dalis jų įžengs į recesiją. 2012 m. sausio 11 d. paaiškėjo, kad paskutinį metų ketvirtį stambiausia Europos ekonomika - Vokietijos - susitraukė 0,25 proc., palyginti su trečiuoju ketvirčiu.
