Bedarbių mokymai – pinigai į orą ar pateisinama investicija?

 (172)
Prasidėjus sunkmečiui Lietuvos darbo biržos (LDB) duris varsto kur kas daugiau klientų nei anksčiau, tačiau kaip ir iki šiol didžiausias dėmesys skiriamas ne darbo vietų išsaugojimui, o bedarbių mokymams, perkvalifikavimui bei įvairiems kursams.
© Corbis
„Tai yra pinigų išmetimas į orą“, - piktinasi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, konservatorė-krikdemė Irena Degutienė, susipažinusi su Darbo biržos šiais metais vykdysimais projektais.

„Reikia investuoti į tai, kad darbdaviai neatleidinėtų darbuotojų arba būtų suinteresuoti mažinti atleidimą ten, kur įmanoma. Visi tie pinigai iš mokymų turi pereiti į tą dalyką. Ką mes dabar perkvalifikuosim? Dabar nėra jokių specialybių paklausos. Ar padarysim kompiuteristą, ar virėją – koks skirtumas, kai jo tiesiog nereikia”, - komiteto posėdyje piktinosi liberalcentristas Artūras Melianas.

Pasak jo, šiuo metu atleidinėjamų žmonių kvalifikacija nėra žema. Problema ta, kad Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, ūkis išgyvena stagnaciją, tad jam atsigavus visi šie žmonės grįš į darbus, nes yra kvalifikuoti darbuotojai.

„Mums nereikia jų mokyti, jie turi pakankamą kvalifikaciją – jeigu Lietuvos ūkis atsigaus, tie patys žmonės, kurie atleidinėjami iš gamyklų, grįš ir dirbs, nes padidės paklausa. Jų problema ne maža kvalifikacija, o pasaulinė krizė“, - svarstė politikas.

Bedarbio perkvalifikavimas – 8,3 tūkst. Lt

Kaip paaiškėjo iš Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Galinos Savickienės Seimo nariams surengto pristatymo, šiems metams aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimo priemonėms įgyvendinti iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių ir užimtumo fondų numatyta skirti apie 200 mln. Lt.

Iš jų liūto dalis – 125 mln. Lt - tenka bedarbių profesiniam mokymui, kvalifikacijos įgijimui. Planuojama, kad apmokytųjų skaičius už šią sumą sieks 13-15 tūkst. Lt, tad vienam bedarbiui perkvalifikuoti vidutiniškai bus skiriama po 8,3 tūkst. Lt per metus (kai apmokytųjų kiekis sudaro 15 tūkst.).

Darbo įgūdžių įgijimui remti numatoma skirti 7,7 mln. Lt, įdarbintųjų pagal šią programą skaičius gali siekti iki 3 tūkst. asmenų. Tai reiškia, kad vienam asmeniui šioje programoje skiriama apie 2,5 tūkst. Lt.

Tuo tarpu parama darbo vietų steigimui sudaro 17 mln. Lt, iš viso už šias lėšas gali būti sukurtos apie 475 darbo vietos, vidutinė darbo vietos įsteigimo kaina – 35 tūkst. Lt.

DELFI primena, kad Statistiko departamento duomenimis, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį nedarbas siekė 7,9 proc., realiais skaičiais tai sudaro apie 130 tūkst. bedarbių, jų skaičius nuolat auga. Darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo ieško 200,6 tūkst. žmonių, tačiau Darbo birža vienaip ar kitaip galės padėti tik 50 tūkst.

„Šiandien mūsų bedarbių mokymas kainuoja vos ne brangiau negu kolegijos studento parengimas“, - piktinosi I. Degutienė.

„Jūs gal nešnekate su žmonėmis. Pas mane ateina žmonės ir sako: „Mokiausi, mokiausi, kiek ant manęs išleido pinigų, o aš toliau sėkmingas bedarbis ir nematau perspektyvų, jokios naudos, tik kad praleidau laiką“, - pridūrė politikė.

Sanitarei siūlo anglų kalbos kursus?

Parlamentarė Vincė Vaidevutė Margevičienė taip pat prisijungė prie kolegų, kritikuojančių Darbo biržos veiklą bei programas. Pasak parlamentarės, į ją kreipėsi moteris, norinti įsidarbinti sanitare ligoninėje, bet esą Darbo birža jai siūlo anglų kalbos kursus, nes tuo metu nebuvę jokių kitų kursų.

„Aš gavau skundą iš rajono. 54 m. moteriškė atėjo į Darbo biržą. Jinai norėjo įsidarbinti slaugos ligoninėje slaugytojos padėjėja. Jai pasiūlė anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursus. Pasakė, kad mes dabar neturime kitokių kursų“, - pasakojo Seimo narė.

I. Degutienė piktinosi, kad yra atskirų medikų kvalifikacijos kėlimo kursų, tad kam siūlyti visiškai netikslingus kursus ir leisti pinigus.

Chroniškus bedarbius siūlo palikti vėlesniam metui

Liberalcentristo A. Meliano nuomone, krizės laikotarpiu skirti mažiau dėmesio ilgalaikiams bedarbiams, nes esą mokyk juos nemokęs, situacija vis tiek a pati. „Ilgalaikiai bedarbiai – tai išvis dabar ne problema, su jais mes nieko nepadarysim. Normalūs kvalifikuoti žmonės neturi darbo“, - sakė politikas.

Jo teigimu, šiuo metu ilgalaikių bedarbių mokymams, įdarbinimui reiktų skirti nulinį dėmesį, jais esą galėsime rūpintis, kai ūkis atsigaus.

„Dabar yra gaisras, jį reikia gesinti“, - pritarė I. Degutienė.

Tuo metu Socialinės apsaugos ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus pavaduotojas Antanas Pimpė sako, jog dėl bedarbių perkvalifikavimo tikslingumo jis tik iš dalies sutinka su politikais: esą tik iš pradžių atrodo, jog ilgalaikių bedarbių mokymai yra nesvarbus, o iš tiesų vėliau paaiškėja, kad ilgalaikiai bedarbiai valstybės pinigus „ištraukia“ kitais būdais – didina nusikalstamumą ir panašiai.

„Yra tyrimais paskaičiuota, ką reiškia nedirbti su ilgalaikiais bedarbiais. Kaštai tokie – didėja nusikalstamumas, valstybei reikia mokėti, reikia policiją stiprinti, sergamumas atsiranda, vėl reikia mokėti. Kaštai atsiranda per kitas sritis“, - sakė A. Pimpė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Verslininkai išparduoda laisvalaikio inventorių: vasaros nebuvo (6)

Iki vasaros pabaigos likus mėnesiui dalis verslininkų nusprendė jau dabar skelbti vasariško inventoriaus išpardavimus, rašoma pranešime spaudai.

Vilniuje keisis geriamojo vandens kaina (5)

Sostinė pirmoji regione patvirtino mažinanti geriamo vandens kainą vilniečiams penktadaliu – tai trečiadienį nusprendė savivaldybės Taryba, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus gatvių apšvietimo tinklai bus modernizuoti už 21,6 mln. eurų (19)

Vilniaus taryba trečiadienį pritarė 21,64 mln. eurų vertės sostinės gatvių apšvietimo tinklų modernizavimo projektui.

Akibrokštas: ES pareiškė susirūpinimą dėl JAV planų išplėsti sankcijas Rusijai (342)

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė esanti smarkiai susirūpinusūi dėl JAV Atstovų Rūmų pareikšto pritarimo planams įvesti naujas griežtas sankcijas Rusijai, galinčias paveikti Europos energetikos ūkį.

Pirmąjį pusmetį augo Kauno miesto savivaldybės biudžetas (7)

Kauno miesto savivaldybei pavyko 17,8 proc. viršyti pirmojo metų pusmečio biudžeto pajamų planą. Tai pranešė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI).