Briuseliui paraginus Lietuvą skatinti jaunimo ir nekvalifikuotos darbo jėgos užimtumą, žemės ūkiui sužibo viltis turėti Darbo čekio įstatymą. Tačiau jis nebus priimtas taip greitai, kaip Seimui pavyko pakeisti įstatymus nacionalizuojant „Snorą“ arba įvykdžius naktinę mokesčių reformą.
Svarstys ypatingos skubos tvarka
Šią savaitę Europos Komisija pasiūlė Lietuvai labiau liberalizuoti darbo rinką ir taip paskatinti pirmiausia jaunimo, nekvalifikuotų ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumą. Briuselis veikiausiai nieko nežino, kad Lietuvoje jau 20 metų žemdirbiai trumpalaikiams darbams (dienai ar savaitei) negali lengvai įdarbinti darbuotojų.
Seimą jau pasiekė Darbo čekio įstatymo projektas, kuris žemdirbiams suteiktų galimybę nesunkiai pasisamdyti laikinus darbuotojus. Tačiau prieš įstatymo projektą piestu stoja ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet ir jai pavaldi Valstybinė darbo inspekcija (VDI), gaudanti „nelegalus“.
„Šioms institucijoms linkiu nusileisti ant žemės, nes vien priėmus Darbo čekio įstatymą, Lietuvoje būtų sukurta apie 10 000 darbo vietų, o biudžetas gautų papildomų pajamų“, – teigė vienas iš įstatymo projekto iniciatorių žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Projektu siūloma laikinus darbuotojus iki 10 dienų laikotarpiu įdarbinti pagal čekių knygeles. Pagal šią tvarką žmogus galėtų dirbti ne daugiau kaip 60 dienų per metus.
K.Starkevičius jau surinko apie 50 Seimo narių parašų, kad Darbo čekio įstatymo projektas būtų svarstomas Seimo rudens sesijoje ypatingos skubos tvarka. Rudens sesija prasidės rugsėjo 10 d.
Skatintų dirbti ir jaunimą
Įstatymo projekte darbo čekis apibrėžtas kaip „darbdavio išduotas dokumentas, teisine galia prilygstantis darbo sutarčiai, kuriame darbdavys ir darbuotojas sulygsta dėl darbo sąlygų“, teigiama, kad „darbo čekius galima naudoti atsiskaitymui, atlikus skubius, trumpalaikius ar vienkartinius (atsitiktinius) darbus“.
Įstatymo projekte numatyta, kad samdinys pagal čekių sistemą negalėtų uždirbti daugiau kaip 20 000 Lt per metus. Priešingu atveju su juo būtų privaloma sudaryti darbo sutartį.
„Čekių sistema būtų naudinga žmogui, nes jei jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, taip uždarbiaudamas jis neprarastų socialinių išmokų“, – sakė K.Starkevičius. Būtent ši sąlyga, pasak ministro, skatintų žmones dirbti. „Dabar yra taip, kad žmogus dirbti nenori, nes gauna bedarbio pašalpą ir jam neapsimoka jos prarasti“, – teigė K.Starkevičius.
Įstatymo projektą parengę parlamentarai K.Starkevičius, Vida Marija Čigriejienė ir Vytautas Galvonas daugiausia rėmėsi Austrijos ir Italijos patirtimi, kur vadinamųjų čekių sistema pasiteisino.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigiamai vertino Darbo čekio įstatymo iniciatyvą ir teigė, kad pagal čekių sistemą bus galima paprasčiau įdarbinti jaunimą ir moksleivius.
„Negali taip būti, kad nuo 16 metų ant šieno vaikus daryti galima, o akmenėlių rinkti – ne“, – šmaikštavo J.Sviderskis. Jis viliasi, kad Seimui užteks politinės valios ir Darbo čekio įstatymas galiausiai bus priimtas, bet rekomenduoja ilginti 10 dienų nepertraukiamo darbo laikotarpį. „Per 10 dienų sodų nenurinksi, jų per mažai ir dirbant uogininkystėje. Juk tokiu atveju galėsime padaryti valandos pertrauką ir vėl iš naujo įdarbinti žmogų“, – sakė LŽŪBA generalinis direktorius J.Sviderskis.
Ūkininkai remia čekių sistemą
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) aktyviai pasisako už čekių sistemą. Ji esą gerokai sumažintų nelegalų darbą kaime. LŪS teigia, kad dabar galiojanti įdarbinimo tvarka pernelyg sudėtinga. Ūkininkas iš pradžių privalo pranešti „Sodrai“, kada jis tiksliai ketina įdarbinti pagalbininką.
„Bet jei tą dieną lyja, tada skambini žmogui ir sakai: brolyti, šiandien tau darbo neturiu, – pasakojo LŪS vicepirmininkas Saulius Stirna. – Tada tą pačią dieną vėl turi pranešti „Sodrai“, kad ketini įdarbinti žmogų. O jei ir rytojaus dieną vėl lyja, tai ir vėl negali priimti darbuotojo.“
Vien todėl LŪS, siekdama negaišinti žemdirbių laiko, pasisako už čekių sistemos įteisinimą. „Pasamdžius žmogų, vienas čekis liktų pas darbdavį, kitas čekis būtų pas darbuotoją, o trečias liktų knygutėje. Jei VDI pareigūnai atvyktų ir nerastų čekio pas darbuotoją, tuomet jie galėtų konstatuoti nelegalaus darbo atvejį. Tačiau mums keista, kad VDI nenori jokių kompromisų“, – stebėjosi S.Stirna.
Pašnekovas pabrėžė, kad dėl čekių sistemos biudžetas gautų ir daugiau pinigų, nes nuo samdinio atlyginimo „Sodrai“ būtų pervedami 3 proc., o Privalomojo sveikatos draudimo fondui – 7 proc. pajamų.
Trumpalaikio įdarbinimo iki 10 dienų problema ypač aktuali augalininkystėje, daržininkystėje, sodininkystėje. Darbo čekio įstatymas praverstų ir pagalbiniams darbams, pavyzdžiui, šienaujant. Traktoriumi nušienavus pievas, pagriovius galėtų šienauti samdiniai ir taip taupyti ūkininko laiką.
Netrūksta kritikos
Neverta tikėtis, kad Darbo čekio įstatymas bus priimtas taip greitai, kaip Seimui pavyko pakeisti įstatymus nacionalizuojant „Snorą“ arba įvykdžius naktinę mokesčių reformą.
Priekaištų projektui kol kas turi Seimo kanceliarijos teisininkai, teigiantys, kad projektas „nedera su Darbo kodekso nuostatomis“. Projekto rengėjams pažeriama kitų pastabų dėl darbo saugos ir kitų neapibrėžtumų. Priekaištaujama netgi dėl teisinių terminų bei formuluočių ir rekomenduojama redaguoti lietuvių kalbos požiūriu. Vadinasi, įstatymo rengėjams dar reikia gerokai paplušėti, jei jie nori, kad įstatymas sulauktų pritarimo Seime.
Projektui iš esmės prieštarauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuriai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguotas ministras Donatas Jankauskas. „Jei darbininkas samdomas laikiniems darbams sezono metu, su juo turi būti sudaryta sezoninė darbo sutartis, – teigė SADM Darbo teisės skyriaus vedėja Eglė Radišauskienė. – Darbo čekio įstatymo variantas, koks jis yra užregistruotas žemės ūkio ministro pateiktame projekte, manome, nebus palengvinimas, nes bus reikalaujama ne tik čekio, bet ir darbo sutarties.“
Pasak E.Radišauskienės, D.Jankauskas siūlo trumpalaikes paslaugas reguliuoti pagal trumpalaikių paslaugų įstatymą.
„Pagal projektą bus galima atlikti trumpalaikes paslaugas žemės ūkyje, pavyzdžiui, rinkti akmenis, skinti vaisius ir uogas, nuimti daržovių derlių“, – aiškino SADM atstovė E.Radišauskienė.
Tiesa, šis įstatymo projektas dar nėra įregistruotas Seimo teisės aktų bazėje.
Darbo inspekcija netrykšta optimizmu
Gabrielė Banaitytė, VDI Komunikacijos skyriaus vedėja
Sezoniniams darbams (tokiems, kurie dėl gamtos sąlygų dirbami tam tikrais periodais, ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą, tarp jų – žemės ūkio produkcijos auginimas, derliaus nuėmimas atvirame lauke, paruošimas ir supirkimas sezono metu; vaisių ir uogų auginimo, skynimo, paruošimo bei perdirbimo ir panašūs darbai) atlikti paprastai sudaroma sezoninė darbo sutartis.
Teiginiai, kad, sudarant sezoninę darbo sutartį, reikia iš anksto suderinti su valstybės institucijomis, neatitinka tikrovės – jokio išankstinio suderinimo įstatymas nenumato (išskyrus „Sodros“ informavimą apie naują darbuotoją tam, kad jis būtų socialiai apdraustas). Šioje darbo sutartyje nebūtina nustatyti tikslią sutarties nutraukimo kalendorinę datą, o galima apibrėžti terminą aplinkybių pasibaigimu, pvz., „iki sezono pabaigos“. Darbuotojų, dirbančių pagal sezonines darbo sutartis, darbo grafikai turi būti skelbiami tik prieš savaitę iki jų įsigaliojimo. Ši sutartis taip pat gali būti nutraukta nepasibaigus sutarties terminui darbuotojo pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas. Paminėtina, jog skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti (tarp jų ir žemės ūkyje) su darbuotojais gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis. Ji gali būti sudaryta ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.
Laikiniems darbuotojams išbandymo laikotarpis nenustatomas, atostogos nesuteikiamos, o nutraukiant šią sutartį turi būti išmokama piniginė kompensacija.
Beje, 2011 m. darbo inspektoriai patikrino 221 ūkininkų ūkį ir ten aptiko 144 nelegalius darbuotojus.
2012 m. per 5 mėnesius darbo inspektoriai patikrino 82 ūkininkų ūkius ir juose išaiškino 69 nelegaliai dirbusius asmenis. Rizikingiausi ekonominės veiklos sektoriai nelegalaus darbo požiūriu išlieka tie patys: statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, žemės ūkis, aptarnavimo sektorius.
