Dar metų pradžioje antstoliams prabilus viešumoje apie prarastas klientų lėšas, tuomet VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ atstovai teigė, kad notarų ir antstolių depozitinėms sąskaitoms Gyventojų indėlių draudimo įstatymas negalioja, todėl susigrąžinti lėšas jie buvo nukreipti tiesiai į banką.
Lėšas susigrąžino, bet ne visi
Šiuo metu „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorė pripažįsta, kad visgi depozitinėse sąskaitose esančios lėšos yra apdrausto indėlių draudimu. „Komerciniai bankai moka draudimo įmokas už lėšas, esančias depozitinėse sąskaitose“, - sakė ji.
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, lėšas iš „Indėlių ir investicijų draudimo“ (iki 345 tūkst. Lt) pavyko susigrąžinti 10-čiai antstolių. Dviejų antstolių atidarytose depozitinėse sąskaitose lėšos buvo didesnės nei 345 tūkst. Lt, todėl norėdami atgauti pinigus, jie kreipėsi į teismą. Teismo procesai vis dar vyksta ir galutinio sprendimo nėra.
Pasimokiusi iš „Snoro“ bankroto istorijos ir antstoliams kilusių problemų, Teisingumo ministerija paruošė įstatymų projektą, kuriuo ruošiamasi užtikrinti didesnį depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų saugumą.
Siūlomi du variantai
Seime užregistruotame ir suinteresuotoms institucijoms pateiktame projekte įvedami depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų papildomi apsaugos reikalavimai. Taip pat siūloma į Civilinį kodeksą įrašyti konkretų depozitinės sąskaitos apibūdinimą. Siūloma įtraukti terminą - „depozitinės sąskaitos sutartis“, kuris įtvirtintų prievolę bankams ar kredito įstaigoms šioje sąskaitoje esančių lėšų nevaldyti, nenaudoti ir jomis nedisponuoti.
Pagal įstatymų pakeitimus siūloma, kad nuo kitų metų gegužės mėnesio komerciniai bankai ir kredito unijos privalėtų apsaugoti depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas vienu iš dviejų būdų: šiose sąskaitose esančias lėšas atskiriant nuo kitų kredito įstaigos naudojamų, valdomų ar disponuojamų lėšų arba apdraudžiant šias lėšas draudimo sutartimi ar gaunant joms garantiją ar laidavimo raštą. Šiuos įsipareigojimus turėtų priimti komerciniai bankai ir kredito unijos.
Atskiriant lėšas nuo kitų banko ar kredito unijos lėšų, jas reikėtų laikyti Lietuvos banko arba kitos kredito įstaigos sąskaitoje.
Skirtingai interpretavo
Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas teigė, kad problema, bankrutavus „Snoro“ bankui kilo ne dėl įstatymo spragų, o dėl interpretavimo.
„Kiek suprantu, šiai dienai vyksta teisiniai gintai, dėl depozitinių sąskaitų traktavimo. Mes, kaip asociacija, laikomės tuos nuomonės, kad vadovaujamės įstatymu, kuriame apibrėžta, kad depozitinė sąskaita turi tam tikrą statusą, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas ar kitokie apribojimai. Kitu atveju, kaip suprantu, bankų pozicija tokia, kad Civilinis kodeksas numato, kad depozitines sąskaitas gali turėti kredito įstaigos ir notarai. Čia ir kyla nesutapimas ir skirtingas teisės normų aiškinimas“, - kalbėjo Antstolių rūmų atstovas.
A. Selezniovas pabrėžė, kad Teisingumo ministerijos pasiūlymas yra savaime suprantamas ir įvestų aiškumo.
„Pateikimas savalaikis ir geras žingsnis iš Teisingumo ministerijos, kad būtų pagaliau aiškumas, kas yra tos depozitinės sąskaitos ir kad antstolių depozitinės sąskaitos yra tos sąskaitos, į kurias irgi negali būti nukreiptas išieškojimas“, - teigė pašnekovas.
„Įsivaizduokime, moters, kuriai priklauso išlaikymas, lėšos yra depozitinėje sąskaitoje, o jų gauti ji negali tol, kol teismas išnagrinės ginčą. Vaikus tai reikia kasdien maitinti“, - tęsė antstolis.
Bankai palaiko vieną variantą
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigė, kad bankams patrauklesnis būtų vienas variantas – kad depozitinių sąskaitų lėšas būtų galima laikyti Lietuvos banke ar kitų kredito įstaigų sąskaitose.
„Jeigu tos lėšos yra saugomos Lietuvos banke, tai už jas nebus mokamos palūkanos ir nereikės jų drausti. Tas variantas tikriausiai būtų patraukliausias, nes kitu atveju lėšas bankai turės atskirai drausti ir valdyti, todėl tas dalykas brangtų. Ir dėl to tas variantas bankams nėra visai patrauklus“, - kalbėjo bankų asociacijos atstovas.
Pasiteiravus, ar depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimas nuo bankų indėlių, turėtų įtakos bankų finansiniams rodikliams, S. Kropas teigė: „Jos (sumos – red.) nėra žymios, nėra reikšmingos. Be to, bankai neplanuoja šių paslaugų plėsti“.
