Daugelį klientų siutina, kad toks apsilankymas gali gerokai užtrukti, tačiau patys bankai nesistebi, kad klientams reikia gaišti laiką.

LRT žurnalistė Aistė Plaipaitė pasakojo, kad „Swedbank“ skyriuje Savanorių pr. Vilniuje apsilankė prieš pora savaičių. Nuo bilietėlio išspausdinimo iki reikalų sutvarkymo praėjo daugiau kaip dvi su puse valandos.

„Ateini į „Swedbank“, išsiimi numerėlį, pamatai, kad iki tavęs beveik 40 žmonių, truputį susinervinęs bandai toliau viską daryt pagal savo darbotvarkę, o joje – vokalo pamoka, nuvyksti, pradainuoji gerą valandą, paplepi su mokytoja, paveži ją sportuot, grįžti smalsumo dėlei į banką, negali patikėt, kad iki tavo skaičiaus dar liko 10 žmonių. Na ir toliau lauki... Moralas: nebijokit elgtis, kaip prašo smalsumo dėlė“, – pusiau juokais, pusiau rimtai socialiniame tinkle komentavo žurnalistė.

Ji stebėjosi, kad „Swedbank“ vieną po kito uždarė kelis banko skyrius ir abejojo, ar tokiu žingsniu išspręs klientų eiles.

Kur kas aštriau apie savo patirtį banke atsiliepė politikas Mantas Varaška, nemažą dalį vieno penktadienio praleidęs SEB banko skyriuje Gedimino pr. prie Seimo.
Mantas Varaška

„Valanda, 40, 45 minutės laukimo – tai apgailėtina ir štai kodėl. Pinigus ir laiką skaičiuoja ne tik verslas. Mes, vartotojai skaičiuojame taip pat. Mūsų valandos taip pat ne begalinės. Eilės banke išvengtum turėdamas asmeninį vadybininką. Bet kalbame ne apie išrinktuosius, o visus klientus arba tiesiog žmones.

Kaip tyčia ilgiausios eilės ten, kur nuraunami didžiausi pelnai. Tai – bankai ir prekybos centrai. Kol jų savininkai ar samdyti vadovai murkia ant milijonų, parduotuvėse ar skyriuose trypčioja ir lūkuriuoja minia“, – komentavo M. Varaška.

Eilės dėl pensijų ir komunalinių?

SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė pripažino, kad klientų skaičius banko padaliniuose šiuo metu yra kiek didesnis nei įprastai.

„Vasario mėnesį klientams pristatėme naują kasdienių paslaugų kainodarą – LB standartą atitinkančius paslaugų planus, o jais nesinaudojantiems – minimalų pagrindinių banko paslaugų mokestį.

Planą klientai gali užsisakyti patys prisijungę prie interneto banko arba paskambinę trumpuoju numeriu į banko Kontaktų centrą.

Tokį kelią rinkosi nemaža dalis mūsų klientų, tačiau kiti aiškintis kilusių klausimų dėl naujosios kainodaros ar užsisakyti vieną iš planų vyko į banko skyrių“, – komentavo atstovė.

Jos teigimu, reikiamos informacijos internete neradusiems klientams bankas rekomenduoja skambinti į visą parą veikiantį kontaktų centrą.

„Vizitą į banko skyrių planuojantiems gyventojams norėtume priminti, kad konsultacijai galima užsiregistruoti iš anksto (tą galima padaryti ir internetu) – atvykus sutartu bendroje eilėje laukti nereikės.

Jei vyksite be išankstinio susitarimo, tuomet verta pasitikrinti, kuriomis darbo valandomis pasirinktame banko skyriuje įprastai būna mažiau klientų. Ši informacija skelbiama SEB interneto svetainėje“, – patarė J. Bazevičiūtė, pridūrusi, kad bankų skyriuose klientų skaičius įprastai išauga mėnesio viduryje (nuo 10 d.), kai pradedamos mokėti pensijos ir kitos išmokos, ir pabaigoje (nuo 20 d.), kai gyventojai moka komunalinius mokesčius.

Be kita ko, atstovė informavo, kad vis daugiau operacijų klientai atlieka savarankiškai (e. banku, išmaniąja programėle). Esą savarankiškai banko klientai atlieka net 99,5 proc. piniginių operacijų.

Pastebi, kad klientai vertina laiką

„Swedbank” atstovas spaudai Saulius Abraškevičius pripažino, kad klientų srautas skirtinguose klientų aptarnavimo padaliniuose gali skirtis – pvz, padaliniai, atliekantys operacijas grynais, gali sulaukti daugiau klientų tomis mėnesio dienomis, kai išmokamos pensijos ir kitos socialinės išmokos.
Saulius Abraškevičius

Anot atstovo, bankas aktyviai skatina klientus kasdienius finansinius reikalus tvarkyti savarankiškai, be banko darbuotojų pagalbos.

„Tai galima padaryti naudojantis interneto banku ir mobiliąja bankininkyste išmaniuosiuose įrenginiuose. Kasdienėms operacijoms atlikti visuose padaliniuose yra įrengtos visą parą veikiančios savitarnos erdvės.

Gyventojams patariame įvertinti, ar norint gauti vieną ar kitą paslaugą tikrai būtina vykti į banko padalinį. Pavyzdžiui, norint gauti banko mokėjimo kortelę nebūtina eiti į banko padalinį – kortelę galima nemokamai gauti paštu. Taip galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų

Į banko padalinius klientus kviečiame, kai jie turi detalesnių klausimų ir ieško geriausių sprendimų būsto įsigijimo, taupymo, investavimo, kaupimo pensijai klausimais. Pastebime tendenciją, kad klientai vertina savo laiką ir finansinėms konsultacijoms susitikimą su banko konsultantu sutaria iš anksto“, – komentavo S. Abraškevičius.

DNB banko atstovai teigė, kad skyriuose nepastebėjo pagyvėjimo.

Įpročius reikia keisti

DELFI taip pat pasiteiravo, ką apie klientų eiles bankų skyriuose mano juos vienijančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Stasys Kropas

– Gyventojai pastebi ir skundžiasi, kad prireikus reikalus sutvarkyti vieno ar kito banko skyriuje, jiems tenka ilgai laukti eilėse. Kaip manote, kodėl gyventojai tuo skundžiasi?

– Neaišku, kodėl tuos reikalus norima tvarkyti būtent banko skyriuje, kai galima namuose ar ofise. Ir dar be eilės.

Ko gero, gyventojai tiesiog nenori keisti įpročių. Kita vertus, tai parodo žemą finansinio raštingumo ir skaitmeninių įgūdžių lygį. Bet įpročius reikia keisti.

– Kiek, jūsų žiniomis, per pastaruosius pora metų Lietuvos bankuose sumažėjo klientų aptarnavimo vietų?

– Bendrai klientų aptarnavimo galimybės smarkiai išaugo. Bankai el. erdvėje (prieinamoje kiekvienam) leidžia susitvarkyti itin platų paslaugų spektrą (nuo sąskaitos atidarymo iki kredito paėmimo).

Naudojantiems grynuosius pinigus įdiegtos naujos galimybės: pinigus priimančių bankomatų tinklas, susitarimai su loterijų terminalais, prekybos tinklais dėl grynųjų pinigų išsiėmimo.

Tiesa, į skyrius, kurių skaičius per pastaruosius keletą metų, natūralu, reikšmingai sumažėjo, klientai vis dažniau užsuka tada, kai prireikia išsamių finansų konsultacijų dėl būsto paskolos, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai ir pan.

Bet ir tai jau galima padaryti nuotoliniu būdu – veikia konsultacijos internetu, telefonu. Be to, daug bankų skyrių reorganizuojami į finansinių konsultacijų centrus.

– Su kuo sietumėte tokį sumažėjimą? Ar ateityje klientų aptarnavimo vietų skaičius ir toliau mažės?

– Vyksta ketvirtoji skaitmeninė pramonės revoliucija, kurios dalimi visi esame. Ne tik bankininkystės, bet ir kituose sektoriuose ateina skaitmenizacijos lemiamos permainos. Skaitmeninių bankinių paslaugų kaštų ekonomija sudaro galimybes išlaikyti būtiną investicijų į šį sektorių grąžą, kartu prisitaikant prie vis didėjančios reguliacinės naštos.

Taigi nereikėtų turėti lūkesčių, kad situacija ateityje nesikeis ta pačia linkme.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (423)