DNB ir verslininko ginče dėl už paskolą įsigytų sudėtingų investicinių produktų yra pateikta įdomių įrodymų – vienas iš banko darbuotojų teismui pristatė garso įrašą, kuriame teigia užfiksavęs pokalbį su klientu. Verslininką atstovavęs teisininkas sako esąs apstulbęs – įrašas darytas neįspėjus privačiose kliento patalpose. Bankas įrašymo aplinkybių nekomentuoja ir sako, jog jame atsispindi bylai reikšmingos aplinkybės.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

DELFI skelbė, jog į teismus apie 40 investuotojų kreipėsi siekdami įrodyti, kad bankas nepakankamai jiems paaiškino prisiimamą riziką už fiksuotas palūkanas skolindamas lėšų ir leisdamas tame pat banke įsigyti obligacijų kintamomis palūkanomis - dėl to investavusieji patyrė nuostolių. Sausį skelbta, kad bankui yra priimtos mažiausiai trys nepalankios nutartys, planuojama jas skųsti.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ žiniomis, dėl DNB banko išleistų obligacijų Lietuvos teismuose šiuo metu iš viso nagrinėjama ne mažiau kaip 10 bylų, o mažiausiai viena byla dėl analogiškų patronuojančio DNB banko platintų investicinių produktų yra pasiekusi Norvegijos Aukščiausiąjį teismą.

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra svarstoma viena iš bylų, kurioje, DELFI žiniomis, verslininkas siekia prisiteisti apie 4,8 mln. Lt nuostolių, kuriuos patyrė iš banko skolindamasis ir į obligacijas investuodamas apie 33 mln. Lt.

Nukentėjęs verslininkas siekia įrodyti, kad jis kaip banko klientas nebuvo pakankamai informuotas, jog jo investicija yra rizikinga ir galimai nuostolinga, o bankas atkerta, jog sutartyse viskas aiškiai išdėstyta ir verslininkas jas pasirašė, patvirtindamas, kad perskaitė ir suprato. Be to, bankas pateikė teismui garso įrašą, kuriame esą klientas tvirtina priešingai, tačiau tai papiktino investuotojui atstovavusį teisininką ir asociaciją “Už sąžiningą bankininkystę”.

„Vyksta ginčas dėl to, ar buvo informuotas klientas ar ne, nes pokalbį įrašęs asmuo teigė, kad jis pranešė, nors paklausius šito pokalbio, nėra girdėti, kad jis prisistato ir praneša, kad bus įrašinėjamas pokalbis. Mano klientas taip pat nepatvirtina, kad jam buvo pranešta, - sako Marius Liatukas, „NORDIA Baublys ir partneriai” advokatų kontoros advokatas, atstovaujantis verslininkui. - Dėl paties fakto, mano asmenine ir profesine nuomone, jį vertinu labai neigiamai, nes banko, kuriame turi kreditą ar kitokių santykių, bankininkas yra asmeninis finansų patarėjas ir bankas, priskirdamas konsultantą, turėtų siekti asmeninio pasitikėjimo.“

DNB bankas nekomentuoja, kokiomis aplinkybėmis įrašas buvo padarytas ir kokius paaiškinimus teismui pateikė įrašą padaręs Privačios bankininkystės padalinio vadovas.

„Pokalbio ir įrašo padarymo aplinkybes, jis taip pat paaiškino teismui ir daugiau aplinkybių, deja, komentuoti negalime, nes šiuo metu vyksta teisminis bylos nagrinėjimas“, - laiške dėsto Andrius Vilkancas, DNB atstovas spaudai.

Vieni vadina įrodymu, kiti abejoja dėl teisėtumo

Verslininko atstovas sako, jog, jo žiniomis, įrašas padarytas susitikus privačiose patalpose ir iš anksto neįspėjus, o tai gali prasilenkti ne tik su etikos principais, bet ir su įstatymo reikalavimais, jei bus įrodyta, kad apie įrašą privačioje teritorijoje buvo neįspėta.

„Civilinio proceso kodeksas numato, jog įrašas gali būti įrodymu, kai jis padarytas nepažeidžiant įstatymų ir šią aplinkybę vertina bylą nagrinėjantis teismas. Kiekvienu atveju, ar jis yra padarytas laikantis įstatymų numatytos tvarkos, reikia žiūrėti pagal situaciją, tačiau bendras principas yra, kad apie daromą garso ar vaizdo įrašą, jeigu jis yra daromas privataus asmens teritorijoje, pastate, gyvenamajame name – t.y., ne viešoje vietoje, apie tokį daroma įrašą turi būti privalomai informuojama – asmens teisę į privatumą gina Konstitucija. Jeigu jam nepranešama, mano galva, įrašas negalėtų būti laikomas atitinkančiu įstatymų reikalavimus ir negali būti įrodymu“, - dėsto M. Liatukas.

Tačiau bankas įrašą vadina darbuotojo asmeniniu ir sako, jog būdamas liudytoju, jis privalėjo pateikti turimus įrodymus teismui.

„Vykstant teisminiam ginčui, pakviestas į posėdį liudininku, banko darbuotojas pateikė teismui paaiškinimus dėl investicinio sandorio aplinkybių bei turimą medžiagą, susijusią su klientui teiktomis investicinėmis paslaugomis bei konsultacijomis, tame tarpe ir asmeninį garso įrašą, patvirtinantį jo kaip liudininko teiginius, kad klientas, priešingai nei sako teisme, buvo informuotas ir suprato galimą investicinę riziką, o teisinį procesą naudoja kaip būdą sumažinti galimus nuostolius dėl savo investicinio sprendimo“, - dėsto A. Vilkancas, DNB atstovas spaudai.

Pasak jo, liudininkų pareiga yra papasakoti teismui apie visas jiems žinomas aplinkybes bei, jei yra, pateikti turimus įrodymus.

Šiuo metu verslininko prašymu, skaitmeniniam įrašui yra užsakyta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar jis yra vientisas ir autentiškas.

„Mums kilo tam tikrų abejonių, ar šis įrašas yra vientisas. Tai yra, kaip duomenys leidžia teigti, skaitmeninis įrašas, ne magnetofono juostelė, kiek esu praktikoje susidūręs, yra galimybė tokius duomenis modifikuoti nepaliekant modifikavimo žinių. Ar tai buvo padaryta su šituo įrašu, aš tikrai nežinau ir negaliu teigti, tačiau tam, kad nustatytų, ar šis įrašas yra vientisas, autentiškas ir panašiai, yra paskirta ekspertizė“, - patikslino teisininkas.

Ekspertizės išvadas planuojama gauti per ateinantį teismo posėdį, kuris numatytas pavasarį.

Dėl etikos nesutaria

Bankininko ir jo kliento pokalbio įrašas kelia aistras dėl teisėtumo
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Bankas atkreipia dėmesį į pokalbio turinį – esą nebuvo galima nutylėti to, kas yra užfiksuota, o bankui žinomos įrašymo aplinkybės leidžia suprasti darbuotojo veiksmus.

„Žinant pokalbio turinį ir jo aplinkybes, toks darbuotojo veiksmas yra suprantamas, nes jis siekė apsaugoti save kaip profesionalą nuo nepagrįstų kaltinimų neva suklaidinus ir netinkamai suteikus investicines paslaugas asmeniui, kuris akivaizdžiai siekė išvengti savo įsipareigojimų vykdymo. Darbuotojas įrašą pateikė teismui kaip patvirtinimą, kad jis atliko savo profesinę pareigą paaiškinti ir informuoti klientą apie investavimo riziką ir klientas ją puikiai suprato, nors teisme teigė visiškai priešingai“, - dėsto A. Vilkancas.

„Kaip advokatas susiduriu pirmą kartą su praktika, kada banko atstovas atlieka tokius veiksmus. Na, įsivaizduokite, jeigu jūs ateinate pas gydytoją ir sakote, jog galbūt jūs man neteisingai diagnozavote, o jis, įrašinėdamas slapta, pradeda jūsų klausinėti, gal aš vis dėlto gerai diagnozavau, ar tu gali tą patvirtinti. Nežiūrint profesinės etikos, mano galva tai bendrųjų principų neatitinka, o juo labiau, kai kalba eina apie banką, kuris žmogui yra konsultantas finansų srityje ir kuriuo jis turėtų pasitikėti, nes paprastai bankui atskleidžiama labai jautri asmeninė finansinė informacija. Mano galva, tokių atvejų neturėtų būti“, - savo nuomonę gina M. Liatukas.

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys sako, jog tokių banko veiksmų pateisinti negalima, nes tai yra stambus ūkio subjektas, kuris turi laikytis ne tik įstatymų bet ir etikos normų.

„Manome, kad tai yra neetiškas poelgis, nes jūs, turbūt, savo privačiu bankininku nepasitikėtumėte, jeigu žinotumėte, kad jis gali, jo banko vadovybė ar banko taisyklės leidžia, nuėjus pas jus į biurą slapčia įrašinėti pokalbį. Todėl kyla klausimas, ar mums reikia, nuėjus su bankininku kavos, paklausti, ar jis įrašinėja pokalbį, ar ne“, - stebisi K. Kupšys.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiame ginče jėgos yra nelygios: didelis juridinis subjektas ginčijasi su privačiu asmeniu, kuris siekia įrodyti, jog patyrė žalos už banko skolintus pinigus tame pat banke pirkdamas obligacijų. Tačiau, jei situacija būtų priešinga, t.y. žmogus, neįspėjęs bankininko, įrašytų pokalbį, tai būtų galima vadinti jo mėginimu apsaugoti savo interesus.

„Jeigu žmogus neįspėjęs įrašytų pokalbį su banku, jis būtų silpnoji pusė ir aš jį žmogiškai suprasčiau. Bankas jau deklaruoja, kad jis laikosi auštų etikos standartų ir negali elgtis, kaip žmogus iš gatvės. Bankas turi suprasti, kokią žalą daro jo sprendimai jo reputacijai. Apie tokį privataus asmens poelgį sakyčiau, taip, negražu, bet banką ir žmogų galima skirtingai vertinti, nes vienas yra stambus juridinis asmuo, o kitas – žmogus“, - sako į investuotojų pusę stojantis K. Kupšys.

Vertybinių popierių komisijos skelbtais duomenimis, banko siūlytus panašius produktus iš viso įsigijo 640 neprofesionalių investuotojų už daugiau kaip 700 mln. Lt ir skaičiuojama, jog bendri banko klientų nuostoliai gali siekti apie 100 mln. Lt.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į Paryžių vėl plūsta turistai (3)

Į Paryžių vėl grįžta turistai, po teroristinių išpuolių vengę Prancūzijos sostinės....

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (325)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Lietuvos „Gjensidige“ šiemet patyrė 3,4 mln. eurų nuostolių (12)

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (52)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (53)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (13)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (30)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (46)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (106)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (516)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę klausytis...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (22)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (11)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...