Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad lietuvius kamuojantis nuolatinis pinigų stygius yra akivaizdus skurdo ženklas.
„Tyrimai rodo, kad Lietuvoje skurdas gana didelis. Europos Sąjungos tyrimai rodo, kad nemažai daliai žmonių –20-30 proc. – būna sunku sudurti galą su galu arba apmokėti sąskaitas laiku, arba palaikyti reikiamą šilumą būste, o tai reiškia sumokėti už šildymą”, - sakė ekonomistas.
Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento direktorė Živilė Davodova mano, kad lietuvius labiau kamuoja ne skurdas, o nemokėjimas planuoti.
„Kai kas ir piktinasi, kai ir draugų rate pasakau, kad nematau, jog Lietuvoje būtų visiškas skurdas. Dieną ar vakaro metu restoranuose ar prekybos centruose būna krūvos žmonių, kurie ten ne tik vaikšto, bet ir vartoja, perka.
Kodėl visuomenei taip atrodo, (kad yra skurdi)? Todėl, kad mes linkę atsidėti „juodai dienai”, bet linkę atsidėti nedaug, o daugiau vartoti dabar. Jei mes išleidžiame didžiąją dalį atlyginimo, o paskui atėjus rudeniui dejuojame ir veržiamės diržus, neturėdami kaip susimokėti už šildymą, tai skurdo aš to nepavadinčiau – pavadinčiau tai nemokėjimu planuoti savo finansų”, - teigė Ž.Davodova.
Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centro atstovė Birutė Obelienė pataria moterims imtis iniciatyvos šeimoje planuoti finansų sritį, nes tuomet pinigų nepristigs.
Ž. Davodova sako, kad lietuviai taupyti moka, tik neplanuoja savo asmeninių finansų, dėl to esą piniginė ištuštėja greičiau. Pašnekovė pastebi, kad taupantieji Lietuvoje labiau linkę rinktis konservatyvesnius taupymo būdus, užuot labiau naudojęsi alternatyviomis investavimo galimybėmis.
