Bankas nustebino įkainiu: pabrango 2241 proc.atnaujinta

 (591)
Į DELFI redakciją kreipėsi didžiuliu banko įkainiu už skubų pinigų pervedimą pasipiktinusi skaitytoja. „Galvojau, kad ten 26 centai, o pasirodo – kaina eurais“, – pasakojo ji. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas paaiškino, kad tokio įkainio priežastis – šalies prisijungimas prie elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA.
Bankas nustebino įkainiu: pabrango 2241 proc.
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)

„Pervedimą dariau iš savo „Swedbank“ sąskaitos į „Nordea“ banką. Mano pervedimo suma buvo šiek didesnė nei 200 eurų. Kadangi skubėjau ir norėjau, kad pinigai kuo greičiau pasiektų gavėją, atlikdama pervedimą varnele pažymėjau, kad tai turi būti skubus pervedimas“, – laiške rašė Gintare prisistačiusi skaitytoja.

Ji teigė mačiausi, kad šalia mažomis raidėmis buvo parašytas skaičius 26, tačiau buvo visiškai įsitikinusi, kad tai yra 0,26 euro.

„Atlikusi pervedimą bendroje išklotinėje pamačiau, kad vis tik šis pavedimas man kainavo 26 eurus, o ne centus. Sąskaitoje pinigų buvo, tad juos nuskaičiavo automatiškai. Tą pačią minutę paskambinau į „Swedbank“ banko klientų aptarnavimo skyrių. Atsiliepusi konsultantė dar paprašė, kad palaukčiau, neva ji bandysianti sustabdyti ir atšaukti mano pervedimą, tačiau to padaryti nepavyko“, – sakė Gintarė.

Galvojo, kad tokių nebeliko

Kaip DELFI paaiškino S. Kropas, anksčiau skubūs pervedimai būdavo vietiniai ir tokių kaštų kaip dabar nesudarydavo.

Stasys Kropas
Stasys Kropas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Šiuo metu skubūs pervedimai kiekviename banke yra atliekami skirtingai ir turi eiti per europinius kliringo namus, kur yra visiškai kitos darbo valandos ir skirtingi įkainiai“, – sakė jis.

Toks pokytis atsirado dėl to, kad nuo 2016 metų sausio 1 dienos Lietuva prisijungė prie 34 valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA.

SEPA, tai – iniciatyva naudoti vienodas mokėjimo priemones (kredito pervedimus, tiesioginį debetą) atsiskaitymams eurais. SEPA priklauso visos Europos Sąjungos valstybės narės ir Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Šveicarija, Monako Kunigaikštystė bei San Marinas. Lietuvai prisijungus prie SEPA, vidaus ir tarptautiniai pervedimai į visas šias 34 šalis tapo vienodi.

„Kai dar buvo litas, jokių papildomų kaštų nebuvo. Norint įvykdyti skubų pervedimą, kaštai buvo minimalūs, o dabar yra kitos valandos, kiekvienas bankas turi nusistatęs savo partnerius, kaip tuos mokėjimus atlieka ir viskas eina per europinę struktūrą. Vieni turi lengvesnius kelius ir būdus, o kitiems sekasi sunkiau“, – pasakojo S. Kropas.

Pašnekovas sutiko, kad skubūs tarpbankiniai įkainiai yra nepaprastai brangūs ir stebėjosi, kodėl jie apskritai yra išlikę.

Vėliau išplatintame pranešime spaudai Lietuvos bankų asociacija tvirtino, kad nuo 2016-ųjų Lietuvai prisijungus prie vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA), visi mokėjimai eurais vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis tiek šalies viduje, tiek kitose Europos valstybėse SEPA erdvėje.

Gyventojai, vykdydami pinigų pervedimus, jau galėjo pajusti privalumą, kad buvę pervedimai į kitas Europos šalis eurais dabar atpigo.

„Iš esmės toks paslaugų įkainių palyginimas – tai beveik tas pats kaip lyginti kelionę iš Vilniaus į Kauną viešuoju transportu su skrydžiu prabangiu lėktuvu iš Vilniaus į Kauną per Briuselį“, - pranešime spaudai sako S. Kropas.

Pasak pranešimo, iki 2016 m. sausio 1 d., kol Lietuva dar nebuvo prisijungusi prie vieningos mokėjimų eurais erdvės (SEPA), egzistavo vietiniai ir į kitas šalis (tarptautiniai) pinigų pervedimai. Tuo tarpu dabar, prisijungus prie SEPA, visi mokėjimai yra europinio – Europos valstybių SEPA erdvėje – lygmens.

Tai reiškia, kad dabar esamų skubių pervedimų kainą reikia lyginti ne su buvusio vietinio skubaus pervedimo kaina, o su buvusio europinio pervedimo eurais skubaus pervedimo kaina.
Tuo tarpu skubūs pinigų pervedimai vyksta per kitą sistemą – tai papildoma paslauga, kurios atlikimo kaštai aukštesni ir jai taikomas skirtingas įkainis nei paprastam mokėjimui.

Bankų duomenys rodo, kad skubūs ir labai skubūs pervedimai itin reti. Juos dažniau vykdo įmonės.

Brangu ir kitur

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius DELFI aiškino, kad „Swedbank“ atliekami paprastieji mokėjimų pervedimai į kitus Lietuvoje registruotus bankus įskaitomi penkis kartus per dieną.

„Klientai, norintys, kad mokėjimai į sąskaitą kitame banke įvyktų dar tą pačią darbo dieną, mokėjimo pervedimą bankui turėtų pateikti iki 16.00 valandos, – sakė jis. – Jei klientas pageidauja atlikti skubų tarpbankinį mokėjimą, kad mokėjimas gavėjo bankui būtų išsiųstas nedelsiant, tai yra atliekama atskira tvarka.

Tai yra papildoma paslauga, kuriai atlikti nėra naudojamos automatizuotos funkcijos, todėl jos atlikimo kaštai yra aukštesni ir jai taikomas skirtingas įkainis nei paprastam mokėjimui.“

S. Abraškevičius sakė, kad paprastai prieš atliekant skubų mokėjimo pavedimą bankas klientams pataria įvertinti tokio mokėjimo poreikį.

Dideliais įkainiai už skubų pinigų pervedimą į Lietuvoje registruotus bankus pasižymi ne tik „Swedbank“, kuriame jis, jei atliekamas internetu, siekia 26 eurus.

SEB analogiška paslauga kainuoja 40 eurų, „Nordea“ – nuo 11 iki 15 eurų.

Lietuvos bankas apie skubių pervedimų į kitą mokėjimo paslaugų tiekėją statistiką skelbia tik iki 2014 metų gruodžio 31 dienos.

Tuo metu „Swedbank“ už šią paslaugą prašė 1,16 euro, SEB ir „Nordea“ - 1,45 euro.

2015 metų sausio 1 dieną Lietuva įsivedė eurą, tad jei šiandien skubus pervedimas kainuoja 26 eurus, tai reiškia, kad jis pabrango maždaug 2241 proc.

Kaltina tyčia teikiant brangias paslaugas

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigia, kad šalies komerciniai bankai tyčia pasirinko teikti brangias paslaugas pinigus norintiems pervesti klientams.

Marius Jurgilas
Marius Jurgilas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Nuo sausio 1 d. Lietuvos bankai turi galimybę dalyvaut Lietuvos banko mokėjimų sistemoje, kurioje įkainis bankams yra 80 kartų pigesnis negu jie pasirinko naudoti. Taigi didieji bankai pasirinko nedalyvauti toje sistemoje ir jie pasirinko dalyvauti kitoje „klyringo“ namų sistemoje, kurios savininkais jie patys yra“, – DELFI sakė jis.

M. Jurgilo teigimu, komerciniai bankai pasirinko mokėjimus atlikti per aplinkui.

„Įvardinant vizualiai: vienoje gatvės pusėje yra SEB, kitoje – „Swedbank“. Dabar mokėjimai juda taip: SEB siunčia į Estiją, Estijoje jų filialas jungiasi į EBA „klyringo“ namus kažkur Europoje. Ten pagal „klyringo“ ciklus įvyksta mokėjimai, tada jie persiunčiami į Stokholmą, tada Lietuvoje į kitą gatves pusę. Natūralu, kad toks kelias brangiai kainuoja. Negana to, pailgėję mokėjimų laikai“, – aiškino valdybos narys.

Jis tikino, kad Lietuvos bankas yra sudaręs visas sąlygas atlikti mokėjimus realiuoju laiku. Tokių mokėjimų įkainis bankams – 1 centas. Šiuo kanalu iki metų pradžios bankai naudojosi. Dabar pasirinko nesinaudoti.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

„Politico" nurodo, į ką atkreipti dėmesį laukiant Europos bankų streso testų rezultatų

Tiek Europos, tiek ir kitoms pasaulio rinkoms su nekantrumu ir nerimu laukiant penktadienį paaiškėsiančių Europos bankų streso testų rezultatų, „Politico“ atkreipia dėmesį į keletą esminių detalių.

„Moody's“ įvertino, kaip JAV ekonomiką paveiktų H. Clinton ir D. Trumpas (16)

Įgyvendinus Hillary Clinton ekonomikos planą, paspartėtų ekonomikos augimas ir atsirastų milijonai naujų darbo vietų, praneša CNN, cituodama tyrimų bendrovę „Moody's Analytics“. Donaldas Trumpas neteikia optimizmo.

Ispanijos BVP išaugo 0,7 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį Ispanijos BVP išaugo 0,7 proc. Kaip praneša „Forbes“, augimas atitiko daugelio analitikų prognozes. Praėjusį ketvirtį šalies ekonomika ūgtelėjo 0,8 proc.

G. Nausėda: negalime pasigirti, kad suvaldome skurdo problemą (284)

Jei valstybės pajamų perskirstymo politika neveikia, turtingi žmonės ima gauti dar daugiau pinigų, LRT RADIJUI sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Deja, priduria jis, Lietuvoje yra būtent taip, tad pas mus yra daug žmonių, kurie sunkiai suveda galą su galu, ir visuomenė labai susisluoksniavusi.

Antrąjį ketvirtį JAV BVP pakilo 1,2 proc. (4)

Antrąjį šių metų ketvirtį JAV BVP išaugo 1,2 proc. „The Wall Street Journal“ nurodo, kad toks augimo rodiklis nepatenkino daugelio ekonomistų, prognozavusių bent 2,6 proc. augimą, lūkesčių.