Lietuvos banko vadovo teigimu, norima įteisinti, kad žmogus galėtų keisti paskolos valiutą.
Taip pat siekiama, kad bankai sudarytų palankias sąlygas paskolą grąžinti anksčiau laiko. Be to, bankams gali tekti kaupti ir papildomą kapitalą, kuris būtų „pagalvė“, jei šalyje kiltų finansų krizė.
Dar viena naujovė – kitą savaitę į vyriausybę keliausiantis vadinamosios pagrindinės sąskaitos projektas. Pagal jį būtų reguliuojama dalis bankų ir kredito unijų paslaugų įkainių – būtiniausias paslaugas žmogus gautų už fiksuotą kainą. Tuo tarpu bankai nori galimybės nusistatyti ją patys ir sako nenorintys stabilumo kaip morge. Anot jų, reguliavimas turėtų būti tik tada, kai yra būtinas. Jau dabar, pasak Bankų asociacijos vadovo, akcininkai mažiau nori investuoti į mažmeninę bankininkystę, tai rodo ir „Danske banko“ dalies verslo pardavimas, ir „Finastos“ išnykimas iš šių paslaugų žemėlapio.
„Paslaugos teikiamos, remiantis fiksuotomis sąnaudomis. Todėl ir apskaičiuoti kainą, nors ir yra sudėtinga, manau, įmanoma. Tikslas yra pakeisti dabartinę situaciją, kai apie 80 proc. visų mokėjimų yra atliekama grynaisiais pinigais. Mes norėtumėme poslinkio į elektroninę erdvę“, – tikina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Kaimo vietovėje mažiau nei 50 proc. žmonių naudojasi elektronine bankininkyste. Aš jau nebeturiu iliuzijų, kad jiems galima bus pasiūlyti elektroninės bankininkystės paslaugas, jeigu jie per 25 metus po Nepriklausomybės tam nesiryžo. Du dalykai, mūsų supratimu, kurie galėtų būti išsprendžiami. Tai – leidžiant nusistatyti kainą ir įvedant po to griežtą Lietuvos banko priežiūrą“, – mano Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
