Dėl neva tokios nelygybės bankams neliks noro investuoti į inovacijas, o rinkoje po kelerių metų gali atsirasti ir socialinių problemų, kaip kad buvo dėl greitųjų kreditų. Seimo komiteto ir Lietuvos banko atstovai sako – viskas pagal Europos Sąjungos reikalavimus.
Ne vienas, o visi rinkos dalyviai turėtų būti reguliuojami. Taip sako bankai po, anot jų, siurprizo Seime. Komitete svarstytame Mokėjimų įstatyme numatoma, kad 10 bankų ir kredito unijų teikiamų paslaugų kainuos pusantro euro. Bet tokio krepšelio už fiksuotą kainą neprivalės turėti elektroninių pinigų įstaigos, tokios, kaip „Paysera“ ar „Perlo“ terminalų valdytojos.
Bankai pasipiktino, nes paslaugas tos įstaigos esą teikia identiškas.
„Sąskaitą galite turėti, galite turėti kortelę, galite atlikti pavedimus ir galite gauti aptarnavimą grynais. Dabar išeina, kad vieni dalyviai, kuriems uždėtas tam tikras apynasris, turi atsižvelgti į ribojimus. Kiti gali elgtis, kaip nori“, – sako Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Seimo komiteto ir Lietuvos banko atstovų teigimu, ES direktyva, kurią perkelti į Lietuvos teisę privaloma iki rugsėjo vidurio (18 d.), nurodo, kad krepšelis privalomas net nebūtinai visiems bankams ir unijoms. Bet, jeigu tokių mažai, šalis gali krepšelį įvesti kitiems rinkos dalyviams.
„Kas gautųsi? Gautųsi tai, kad tas krepšelis gali būti nuostolingas el. pinigams. Plius, ne visos el. pinigų įstaigos turi kortelę, o krepšelyje irgi yra kortelės operacijos išgryninimas iki 550 eurų nemokamas. Klausimas, kaip taikyti krepšelio kainą, jeigu paslaugų neturi tokių?“ – klausia Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis.
„Jeigu būtų nuspręsta įtraukti elektroninių pinigų įstaigas į bazinės sąskaitos apimtį, reikėtų pergalvoti platesnį reglamentavimą el. pinigų įstaigų, kad jos turėtų tikrai vienodas sąlygas su bankais. Nes šiuo metu jos vienodų žaidimo sąlygų su bankais neturi. Bet, atvirai pasakius, jeigu bankas teiks bazinės sąskaitos paslaugą už fiksuotą 1,5 euro kainą, aš nematau, kaip el. pinigų įstaigos galės peršokti bankus ir teikti paslaugas už brangesnę, nereguliuojamą kainą. Aš norėčiau pamatyti žmogų, kuris pasirinks tą brangesnę sąskaitą“, – teigia LB valdybos narys Marius Jurgilas.
„Aš matau, kaip sakant, administracinio reguliavimo ir nevienodą taisyklių taikymą atskiriems sektoriams, aš matau labai pavojingą toksinį mišinį, kuris vėliau, po kelerių metų, turės labai neigiamas pasekmes, – tikina S. Kropas. – Matome riziką, kad atsitiks taip pat, kaip su kredito unijomis ar greitųjų paslaugų bendrovėmis, kai kitaip reguliuojamos.“
Fiksuota krepšelio kaina daliai bankų esą – nė motais, bet daliai labai svarbi, pavyzdžiui, turintiems išlaidų dėl investavimo į inovacijas. Nustačius krepšelio kainos ribą, noras investuoti esą dings. Lietuvos bankas sako, kad numatomas reguliavimas skatintų konkurenciją. Vienas bankas paslaugų krepšelį jau siūlo ir ima už jį tik vieną eurą.
