Nurimus būsto paskolų bumui finansų įstaigos didina mokesčius, siekdamos susirinkti pelno. Lietuvoje būsto kainoms sustojus ties beveik neįperkamo turto riba, komerciniai bankai keičia taktiką ir ima vilioti pasiskolinti norinčių klientų likučius. Vieni desperatiškai siūlo refinansuoti paskolas, kiti perša pigesnę valiutą, garantuodami mažesnes įmokas, tačiau realią paskolos naštą gyventojas pajunta tik uždaręs banko duris.
Vaikai ir pinigai
© Corbis/Scanpix
Kadangi pinigų dalybos lėtėja, bankininkai po truputį griežtina sąlygas norintiems anksčiau grąžinti kreditus arba perbėgti į kitą banką.

Rinkos pokštai

Kylant kainoms ir tarpbankinei palūkanų normai skolininkai, kurie buvo pasirinkę kintamąsias palūkanas, pajuto akivaizdžiai padidėjusį įmokų svorį. Paskolas paėmę lietuviai savo kailiu patyrė, kaip mažoje Rytų Europos valstybėje veikia permainingos pasaulio finansų rinkų nuotaikos.

Praėjusiais metais įsisiautėjus rizikingų būsto paskolų krizei JAV, visame pasaulyje ėmė kilti tarpbankinės palūkanų normos. Palūkanos labiau augo paskolų litais nei eurais ne tik dėl krizės JAV, bet ir dėl išaugusios lito paklausos.

Tarpbankinės palūkanos yra kintama ir didžiausia dalis palūkanų, kurias skolininkai moka bankams. Mažesnę dalį sudaro fiksuotas mokestis – banko pelno marža. Lietuvoje pastaruoju metu ji svyruoja nuo 0,6 iki 1 proc. Aukščiausią tašką tiek euro, tiek lito palūkanos pasiekė praėjusių metų gruodį. Kintamosios palūkanos litais per 2007 m. buvo išaugusios kone du kartus: nuo beveik 4 proc. sausį iki 7,37 proc. gruodį.

Slegianti palūkanų našta

Kaip tik praėjusių metų gruodžio viduryje buvo peržiūrėta vilniečio M.Š. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paskolos litais palūkanų norma.

Vyriškis 2006-ųjų pabaigoje įsigijo dviejų kambarių butą. Tam iš „Sampo“ banko pasiskolino 270 tūkst. litų. „Pusmetį atidėjau paskolos grąžinimą, todėl mokėjau tik palūkanas, mėnesio įmoka siekė 1300 litų. Rugsėjį pradėjau grąžinti ir paskolą, tad mokėti teko jau apie 1500 litų. Po to, kai gruodį bankas peržiūrėjo palūkanas, jos išaugo iki 8 proc., o mėnesio įmoka – iki daugiau nei 1900 litų“, – pasakojo vilnietis. Jis skundėsi, kad tiek daug išaugus palūkanoms darosi sunku sumokėti komunalinius mokesčius, mažai pinigų lieka kitoms išlaidoms.

Jei pašnekovas paskolą būtų paėmęs eurais, šiandien per mėnesį mokėtų ne daugiau nei 1,5 tūkst. litų. Taip pat panašią sumą mokėtų, jei imdamas paskolą litais būtų pasirinkęs fiksuotąsias palūkanas.

Klientas ar pelnas?

Tai tik vienas pavyzdžių, kaip bankų klientai nukenčia, nes nepasidomi rinkoje esama padėtimi ir galimybėmis keisti sutarčių sąlygas, peržiūrėti paskolos valiutą, derėtis dėl maržos, fiksuoti palūkanų normas. Šis pavyzdys, ko gero, kalba ne tik apie kliento neišmanymą, bet ir apie banko vadybininkų požiūrį, ar šie nori surasti klientui palankiausią sprendimą.

Kauniečiui R.G. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasisekė labiau. Paskolą namui įsigyti jis paėmė tame pačiame „Sampo“ banke. Po to, kai Europos centrinis bankas ėmė didinti palūkanų normą, Lietuvos bankai ėmė konkuruoti dėl klientų, siūlydami mažesnę maržą.

„Paskambinau vadybininkei ir pasidomėjau, ar galima sumažinti maržą, ir ji buvo peržiūrėta. Vėliau jau pats sulaukiau skambučio, vadybininkė pasiūlė dar kartą mažinti maržą“, – kliento interesais besirūpinančia banko vadybininke džiaugėsi kaunietis.

Refinansuoti populiaru

Galimybė sumažinti maržą, kartu įmoką bankui, – pagrindinis prieš mėnesį pradėjusios veikti „Sampo“ banko refinansavimo akcijos koziris. „Klientų, pasirašiusių paskolų sutartis prieš kelerius metus, mokamos maržos yra labai didelės ir neadekvačios toms, kurios siūlomos dabar. Didesnę naudą galime pasiūlyti ir tiems, kas paskolą yra paėmę litais, dabar palūkanų litais ir eurais atotrūkis gana ryškus, pakeitę paskolos valiutą žmonės gali nemažai sutaupyti“, – kalbėjo „Sampo“ banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis.

Gana daug žmonių junta, kad kyla palūkanos, tačiau tai vertina kaip neišvengiamą dalyką, todėl dažnai nė nesikreipia į banką ir neprašo peržiūrėti paskolos sutarties sąlygų. „Mes negalime pakeisti tarpbankinės palūkanų normos, tačiau galime pakeisti sąlygas, kurios priklauso nuo banko. Pirmiausia tarp tokių yra marža“, – dėstė pašnekovas.

D.Jasinskis tikino, kad klientams, kurie tvarkingai moka įmokas ir turi pakankamai pajamų, jei paskola yra gerokai mažesnė nei dabartinė turto vertė, gali būti pasiūlyta 0,6 proc. marža.

Nuomonę keisti brangiau

Tie, kas sumanė pakeisti paskolos sutarties sąlygas, peržiūrėti maržą, pakeisti valiutą ar fiksuotas palūkanas kintamosiomis, turėtų neskubėti. Mat bankai visoms šioms procedūroms taiko tam tikrus ribojimus ir mokesčius.

Siekdamas išvengti „neįprastai dažnų“ klientų prašymų keisti sutartis, SEB bankas nuo ketvirtadienio didina mokesčius už valiutos, palūkanų tipo ir peržiūrėjimo termino keitimą, anksčiau laiko grąžintą kreditą.

„Mokestis keičiasi tik tiems būsto kreditą turintiems klientams, kurie sutartį keisti nori anksčiau sutartyje nustatyto laiko, t. y. anksčiau nei palūkanų keitimo dieną“, – dėstė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

„Ne palūkanų keitimo dieną keičiant kredito valiutą, palūkanų tipą ir peržiūrėjimo terminą, taip pat prieš laiką grąžinant kreditą, bus taikomas procentinis mokestis. Jis bus nustatomas individualiai, jo dydis priklausys nuo paskolos likučio sumos ir iki kredito pabaigos likusio termino“, – aiškino banko atstovas. Procentinis mokestis svyruos nuo 1 iki 3 proc., tam tikrais atvejais gali būti mažesnis nei 1 proc.

Didina mokesčius

Kad didina komisinius už banko operacijas, prieš savaitę pirmas paskelbė „Hansabankas“. Nuo gegužės 6 d. brangs pervedimas ir įmokų priėmimas tiek banko skyriuose, tiek operacijas atliekant elektroniniame banke hanza.net, didės ir sąskaitų tvarkymo mokestis, sąskaitų išrašų teikimas. Elektroninės bankininkystės paslaugas nuo 0,8 Lt iki 1 lito brangina ir „Sampo“ bankas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (20)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1120)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (64)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...