Sociologo dr. Vlado Gaidžio požiūriu, lietuvių optimizmas tirpsta ne dėl artėjančio euro, o kitų faktorių. „Būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, kad viskas augs ir gerės“, – pastebi sociologas.
Per pastaruosius metus gyventojų nuotaikos dėl šalies ekonomikos akivaizdžiai suprastėjo. Pastebinčių pozityvias šalies ūkio tendencijas lietuvių dalis sumažėjo perpus ir nesiekia nė dešimtadalio, tuo metu skeptikų dalis ėmė artėti link pusės.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 10–17 dienomis „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, blogai vertinančiųjų Lietuvos ekonominę padėtį dalis per metus padidėjo 20 procentinių punktų. 2013 metų rugsėjį manančių, kad ekonomika ima šlubuoti, buvo 24 proc., o šiuo metu taip manančių yra 44 proc.
Optimistų dalis taip pat traukėsi – pernai rugsėjį ekonomikos augimą juto beveik kas penktas (17 proc.) šalies gyventojas, o šį rudenį – vos kas dešimtas (9 proc.).
Dvi žinios – gera ir kelianti nerimą
„Dėl Rusijos ir ES ekonominio karo gana nemažai nukentės ir Lietuva – tai atsispindi ir gyventojų nuotaikose. Kitas dalykas – didžia dalimi nepagrįstos baimės dėl sparčiai kilsiančių kainų įvedant eurą. Lygiai tokia pati situacija buvo Latvijoje ir Estijoje, kai nemaža gyventojų dalis baiminosi, bet įvedus eurą bendro kainų lygio kilimo nebuvo“, – portalui LRT.lt komentavo Ž. Mauricas.
Ekonomistas sako, kad yra ir gera žinia, ir kelianti nerimą. „Gera žinia ta, kad, tikėtina, abu šie poveikiai kitais metais arba labai sumažės, arba prapuls. Nuogąstavimai dėl sparčiai augsiančių kainų, tikėtina, nepasitvirtins, bent jau žvelgiant į Latvijos ir Estijos pavyzdį. Be to, jei situacija tarp Rusijos ir ES normalizuosis, tuomet tai taps mažiau nuotaikas lemiančiu veiksniu.
Kita vertus, yra grėsmė. Jei gyventojai visgi liks išsigandę ilgesnį laiką, tai gali pradėti neigiamai veikti vidaus vartojimo rodiklius ir biudžeto surinkimą. Tuomet, matant prastėjančius rodiklius, trumpalaikis išsigandimas gali perraugti į ilgalaikę apatiją“, – sako Ž. Mauricas.
Ekonomisto manymu, į tokį scenarijų valdantieji turėtų atsižvelgti planuodami biudžetą.
„Mano siūlymas būtų atsargiai vertinti ekonomikos perspektyvas ir turėti planą B. Arba tvirtinti tokį biudžetą, kad, esant reikalui, būtų galima lanksčiai sumažinti išlaidas, arba suplanuoti mažiau optimistinį ir, vėliau gaunant viršplaninių pajamų, žiūrėti, kur jas galima panaudoti“, – siūlo Ž. Mauricas.
Sociologas: euras čia niekuo dėtas
„Praėjusių metų rudenį Lietuva tarp kitų ES šalių pagal optimizmo rodiklius atrodė visai neblogai. Lūžis įvyko gruodžio-vasario mėnesiais per Maidano įvykių įkarštį Kijeve. Nuo to momento rodikliai sparčiai mažėja. Tai vyksta ne dėl euro įvedimo“, – pastebi visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas.
Anot jo, nors yra nemažai pasisakančių prieš euro įvedimą, „Eurobarometro“ ir kitos nuomonių apklausos rodo, kad nuostatos dėl jo slenka į gerąją pusę.
„Paniekos dėl euro ar neapykantos aš neįžiūrėjau ir neįžiūriu. Tiesiog yra nuostatos, kad galbūt nereikėjo skubėti, yra šalių, kurios ir be euro gyvena, reikėtų įvesti, kai turėsime didesnius atlyginimus. Bet nėra ideologinės nuostatos, kad dėl euro Lietuva praranda valstybingumą. Jei taip būtų, niekas negalėtų įtikinti, kad yra kitaip“, – apibendrino sociologas.
Pasak V. Gaidžio, būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kone kiekvieną dieną kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, jog viskas augs ir gerės. „Turbūt negalima tuo tikėti. Jei tikėtų, kad viskas gerės – gal atrodytų šizofreniška jausti laimę esant tokiam kontekstui. Šie dalykai yra greičiau stichinė nelaimė“, – tęsia sociologas.
„Kokius procesus mato žmogus, kiekvieną dieną pažiūrėjęs žinias, paskaitęs interneto portalus? Mėsos ir pieno produktų eksportas susiduria su sunkumais, stringa pervežimai. Lietuviai apskritai labai jautriai reaguoja į žodį „gamyba“. Manau, šie dalykai sukelia žmonėms nerimą“, – svarsto V. Gaidys.
Prie lietuvių nerimo dėl ekonomikos, pasak sociologo, prisidėjo ir afrikinis kiaulių maras (AKM), taip pat Mažeikių naftos bendrovės, kuri yra viena pagrindinių mokesčių mokėtojų šalyje, problemos.
„Tai, kad dėl maro reikės iššaudyti kiaules, lietuvio ausiai skamba siurrealistiškai. 60 proc. Lietuvos gyventojų yra gimę kaime, o čia kiaulytes reikės sunaikinti – ekonomikai tai ne į gera“, – mano V. Gaidys.
A. Butkevičiaus reitingus gali paveikti šildymo sezonas
Ekonominę padėtį Lietuvoje kiek geriau už kitus vertina gyventojai iki 50 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, studentai ir moksleiviai bei specialistai ir tarnautojai, dirbantys valstybiniame sektoriuje.
Nepatenkinti šalies ekonomine situacija dažniausiai yra vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1500 litų), bedarbiai ir pensininkai, lenkų ir rusų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų rinkėjai.
Optimizmas dėl ekonomikos, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, slopsta, tačiau Vyriausybės vadovo A. Butkevičiaus reitingai išlieka stabilūs. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 10–17 dienomis „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, A. Butkevičių palankiai vertina 57 proc. gyventojų.
Politologo Bernaro Ivanovo vertinimu, ganėtinai pesimistinis Lietuvos ekonomikos vertinimas neturėtų pakenkti valdantiesiems, be to, iki naujų Seimo rinkimų dar nemažai laiko.
„[Pesimizmo priežastis] geriausiu atveju kaimo ar kitų vietų gyventojai prisimena prieš rinkimus, likus 8 mėnesiams. Dabar valdantieji jaučiasi pakankamai tvirtai, koalicijos partnerius labiau domina tarpusavio santykiai, o ne tai, kokios nuotaikos yra tarp kaimo gyventojų“, – LRT.lt komentavo B. Ivanovas.
Pasak sociologo V. Gaidžio, A. Butkevičiaus reitingus nugesinti gali artėjantis šildymo sezonas, nes iki šiol diskutuojama apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui atsisakymą.
