Prancūzų "Le Monde" rašo, kad Baltijos šalys atsisveikina su "ekonomikos stebuklu": Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje stebinantis pastarųjų metų augimas atvedė prie kainų šuolio - vartojimas smarkiai sumažėjo, ekonomikai gresia recesija.
Verslininkas
© Corbis/Scanpix
Kovo mėnesį 16,8 proc. sudariusi infliacija Latvijoje prirėmė prie sienos didelę dalį šios Baltijos valstybės gyventojų: nekilnojamojo turto kainos per vienerius metus išaugo 25 proc., maisto produktų - daugiau nei 20 proc., kaip ir kaimyninėse Estijoje ir Lietuvoje, kur infliacija tą patį mėnesį siekė 11,3 proc. Trys Baltijos šalys, ilgai laikytos "tigrais" dėl įspūdingai greito perėjimo prie rinkos ekonomikos po 1991 metų nepriklausomybės atgavimo, šiandien patyrė stiprų smūgį.

Pavojaus signalai skamba visur, kartais prieštaringi: šuoliuojančią infliaciją ir vartojimo kritimą lydi atlyginimų augimas (26 proc. 2007 metais Lietuvoje, maždaug 30 proc. Latvijoje), nekilnojamojo turto rinkos augimo sulėtėjimas ir staigus kritimas pastarosiomis savaitėmis seka po stulbinančio pastarųjų metų augimo. Laikai, kai ekspertai buvo sužavėti, praėjo. Paskolų bumas išsekino pabaltijiečius, o ekonomikos rodikliai veda profesionalus į aklavietę. Nedarbas vėl auga. "Mes dar tikimės, kad pavyks išvengti krizės, bet kol kas dar anksti spręsti, ar nusileidimas bus minkštas, ar kietas. Greičiausiai kur nors per vidurį, neišvengiant supurtymų", - pabrėžė Andersas Vilksas, SEB banko, stambiausios finansų institucijos Baltijos šalyse, finansų direktorius.

Pamesta vidurinioji klasė

Sulaukusi 75 metų Tatjana Markevič jau turėtų mėgautis užtarnauta pensija: daugiau kaip 30 metų ji dirbo ginekologe iš pradžių Rusijoje, paskui Latvijoje, į kurią persikėlė 1978 metais. Gimusi Sibire, ji dabar našlė ir jau daugiau kaip 10 metų pensininkė, tačiau beveik kasdien bet kokiu oru prie nedidelio Rygos turgelio prekiauja pėdkelnėmis, petnešomis ir marškiniais, kuriuos įsigija mažomis kainomis ir parduoda šiek tiek brangiau. "O ką sau manote, už 120 latų (171 eurą) pensijos per mėnesį aš beveik nieko negaliu nusipirkti. Infliacija surija pinigus greitai". Sumokėjus mokesčius už butą ir elektrą, jai lieka tik 28 eurai (98 litai). 70-85 eurai per mėnesį, kuriuos jai pavyksta uždirbti parduodant kojines, padeda išgyventi. "Ir vis tiek turiu taupyti, kad nusipirkčiau duonos ir pieno, kurie tapo per brangūs, ir nebeperku sau drabužių. Laimei, man nereikia mokėti už transportą, kad čia atvažiuočiau".

Tokių pavyzdžių - apstu. Lietuvoje mokytojai prieš kelias savaites surengė protesto akciją, per kurią reikalavo 50 proc. pakelti atlyginimus. Latvijoje steigiama nauja partija ginti nykstančią viduriniąją klasę. "Tai išvirkščioji pereinamojo laikotarpio pusė, - sako Artis Pabrikas, buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras. - Mus lydėjo sėkmė makroekonomikos lygmeniu, bet pakeliui pametėme viduriniąją klasę".

Gandai apie devalvaciją

Vartojimo augimas, pastaruosius metus sudaręs 20 proc. kasmet, krito iki nulinio lygio per kelis mėnesius. Nekilnojamojo turto kainos nuo metų pradžios mažėja. Nuo 2007 metų pabaigos ekonomikos augimas pradėjo lėtėti. Visi baiminasi dar rimtesnio nuopolio. 2009 metais augimas gali priartėti prie nulinio rodmens. "Tai visiškai netikėta, - sako A.Vilksas. - Infliacija neatspindi tokio sulėtėjimo. Energetikos srityje prognozės niūrios: elektros energijos kainos išaugs 20-30 proc., transporto - 20-40 proc. ir t.t.".

"Neleistina laikyti kainas ir atlyginimus žemesniame lygyje nei pas kaimynus, - aiškina Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. - Reikia tiesiog pamėginti likti priimtinuose rėmuose. Tuo labiau, kad mes importuojame dar ir Europos infliaciją". Be to, Baltijos šalys nuo sausio 1 dienos perėjo prie Vakarų Europos kainų už dujas, kurias tiekia Rusijos "Gazprom". "Kaina vartotojams išaugo 40 proc.", - bėdavoja R.Šadžius.

Infliacija daro dar didesnį poveikį, nes Baltijos vyriausybės neleidžia sau atlikti devalvacijos, jų valiutos pririštos prie euro. "Tai stabili sąjunga", - patikslina Atis Slakteris, Latvijos finansų ministras. "Nekeičiama", - pabrėžia jo kolega iš Lietuvos. Estijos prezidentas pabrėžė tą patį savo naujametiniame kreipimesi. "85 proc. banko paskolų išduodama eurais, - sako Uldis Rutkaste, vyriausiasis Latvijos banko ekonomistas. - O kadangi žmonės gauna algas latais, devalvacija taptų katastrofa".

Mortenas Hansenas kai ką apie tai žino. Šis danas, vadovaujantis Rygos Ekonomikos mokyklai, 2007 metais išspausdino laikraštyje "Diena" straipsnį, kuriame kalbama apie tokį pavojų. Jį tuojau aplankė slaptoji policija, kad mandagiai apklaustų. "Iškart pasklido gandai apie devalvaciją, kurie pasiekė net Estiją, - pasakoja jis. - Problema ta, kad vyriausybės linkusios nepastebėti ekonomikos augimo, greičiausio Europos Sąjungoje nuo 2004 iki 2006 metų, padarinių. Šis sulėtėjimas - natūralus procesas, tačiau kadangi vyksta labai greitai, kontrastas šokiruoja".

Krizė dar neįvertinta

Visuotinė tendencija - sukurti daugiau ar mažiau griežtesnius kovos su infliacija planus. Panašu, kad tie, kurių 2007 metais ėmėsi Latvija, duoda rezultatų. Dabar norintys gauti paskolą gali nurodyti tik deklaruotas pajamas. Tokių skaičius iškart sumažėjo. Estijoje premjeras Andrus Ansipas paskelbė naują numatomo prisijungimo prie euro zonos datą - 2011 metus. "Ambicingas planas, bet nėra neįmanomas", - mano ekspertas. Lietuvoje finansų ministras pripažįsta, kad rudenį numatytų parlamento rinkimų perspektyva komplikuoja griežtą biudžeto vykdymą, kurio reikalauja vyriausybė.

Trijose šalyse visi sulaikė kvėpavimą: artimiausi mėnesiai bus lemiami įvertinant krizės mastą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (176)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Loterijų asociacija: nauji reikalavimai gali užkirsti kelią Lietuvoje rengti loterijas „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ (52)

Nauji reikalavimai loterijų organizatoriams, kuriais siekiama mažinti loterijų prieinamumą ir...

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (13)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (10)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (36)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (176)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1389)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (2)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (3)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (7)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (11)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (77)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (42)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...