Taip vadinasi įtakingo žurnalo „Foreign Policy Magazine” liepos-rugpjūčio mėnesių numeryje pasirodęs apžvalgininko, Baltijos šalių bei Rusijos politikos eksperto Edwardo Lucaso straipsnis, kurio turinį nusako paantraštė: „Naujųjų Europos nevykėlių nuosmukio istorija”.
Edwardas Lucas
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Straipsnis prasideda įžanga, kurioje E.Lucasas pabrėžia, kad sumaišties apimtas Baltijos šalis skaitytojams pristatyti nepakanka vien žodžių ir skaičių. Nebent, ironizuoja autorius, teisingą pasakojimo toną užduotų senoviškas žemėlapis su jūrų pabaisa, kaukole su sukryžiuotais kaulais ir gaivališkais sūkuriais vandenyse kaip apibendrinantis pokomunistinių šalių sėkmės istorijų fonas.

Tušti puikių Baltijos šalių sostinių restoranai, nebaigtos statybos ir kosminės išblizgintų viešbučių kainos, į viršų šokusios klestėjimo metais, sudaro katastrofos įspūdį. O kur dar dėl ekonomikos infarkto kritusi Latvijos vyriausybė...

Baltijos šalys su savo dviženkliais ekonomikos nuosmukio rodikliais, iš visų pusių atakuojamomis vyriausybėmis ir desperatiškais biudžeto išlaidų karpymais dabar yra realiausios kandidatės būti pavadintos naujosiomis Europos nevykėlėmis.

Tačiau prieš 20 metų, tęsia straipsnio autorius, kai jis pirmą kartą lankėsi tuomet dar sovietinėse respublikose, dabartinė padėtis vis vien galėjo pasirodyti kaip neįtikėtina svajonių viršūnė. Tai buvo šalys, kurios beveik pusę amžiaus dėl daugybės priežasčių ir aplinkybių likusiam pasauliui praktiškai neegzistavo.

Būdamas jaunuolis aštuntajame dešimtmetyje E.Lucasas skaitė apie Estiją, Latviją ir Lietuvą ir jam atrodė, kad tai lyg fantazijos apie Atlantidą, kad tai legendinės šalys, seniausiai išnykusios po neįsivaizduojamos katastrofos. Dar po maždaug dešimties metų pasakotojas Londone susidūrė su demonstrantais, kurių plakatai reikalavo: „Estai, lauk iš Sibiro! Sovietai, lauk iš Estijos!“ Jam buvo sunku apsispręsti, kuris iš tų šūkių nerealesnis už kitą.

Sveiki atvykę į Baltlandą, arba Kuo Baltijos šalys skiriasi nuo kitų ir kodėl tai svarbu

Pagrindinę straipsnio dalį E.Lucasas pradeda nuo mums puikiai žinomos istorijos apie Baltijos šalių išsivadavimą ir pirmuosius žingsnius į demokratinių rinkos ekonomikos šalių bendriją. Tuomet, rašo straipsnio autorius, prieš jo akis iš vandenyno iškilo Atlantida, o dabar ją vėl negailestingai daužo visuotinio tvano bangos.

Toliau jis trumpai apžvelgia baltiškąją dabartinio ekonomikos nuosmukio specifiką, pabrėždamas audringo ekonomikos augimo sukeltus nepagrįstus piliečių, vyriausybių ir kredito įstaigų lūkesčius, dėl kurių buvo neatsižvelgta į akivaizdžius ekonomikos perkaitimo pavojus. Tai buvo pirmoji potvynio banga, o po jos smogė dar galingesnė – pasaulinės recesijos. Maža atvira Baltijos šalių ekonomika yra visiškai priklausoma nuo pasaulinės konjunktūros, todėl smukusi jų eksporto paklausa atsiliepė itin skaudžiai.

Trečioji pagal E.Lucasą Baltijos šalis gniuždanti banga yra geopolitinio pobūdžio. Ir pirmiausia tai – Rusijos revanšizmas. Baltijos šalys priklauso NATO, tačiau tai veikiau popierinė narystė, nes svarbiausio sutarties V straipsnio raidės neatitinka nei strateginis aljanso planavimas, nei realus kovinių junginių išdėstymas. Vis piktesnė Rusijos retorika ir grėsmingi veiksmai žiūrint iš saugaus Briuselio ar Vašingtono atstumo gali pasirodyti vien kaip pozavimas, tačiau Baltijos šalių gyventojams tai yra gąsdinanti realybė. Juo labiau kad Vakarai šiuo atveju linkę stovėti nuošalyje.

Anksčiau Belgiją buvo galima pavadinti „Europos vairine“, kur grumiasi arba išvien veikia pasaulio galybės. Dabar tokia vairine tapo Baltijos šalys. Čia ant kortos pastatytas ne tik NATO veiksnumas, bet ir visas pokomunistinis eksperimentas. Čia sprendžiama, ar mažosios Rusijos kaimynės apskritai pajėgs tvarkytis savo gyvenimą pačios, gyventi pasiturimai, saugiai ir laisvai, pagal savo sugebėjimus ir nuopelnus. O gal jos, į visas puses tampomos pasaulinės ekonomikos kaprizų, nė negali būti tvariai savarankiškos ir joms skirtas vien galingųjų kaimynų satrapų vaidmuo?

Tie, kurie nori rasti atsakymus į šiuos klausimus, turi pažinti Baltijos šalių istoriją. Nors visos šios valstybės pasižymi lygumų kraštovaizdžiu ir kulinarinėmis keistenybėmis (silkė pusryčiams, bulvės pietums ir vakarienei), iš tiesų jas vienija tragiška pastarojo šimtmečio istorija.

Trumpai skaitytojams ją pristatydamas straipsnio autorius pažymi, kad Vakarai okupuotas Baltijos šalis paliko likimo valiai. Žinoma, rašo jis, būta tam tikrų simbolinių veiksmų, bet ne daugiau.

Tai kaip Baltijos šalys tiek daug pasiekė, po išsivadavimo kopdamos viršun taip įspūdingai ir taip greitai, klausia Lucasas. Ir čia pat atsako: svarbiausias sėkmės laidas buvo tinkama politika, paprastai inicijuojama Estijoje, o paskui perkeliama į Latviją ir Lietuvą. Per maždaug dvejus metus reformistinė Marto Laaro vyriausybė padarė tiek daug, kad Estija tapo viena iš patraukliausių investuoti šalių visoje Europoje.
Su ekonominiu augimu atėjo ir politinis stabilumas. Estijai sekėsi ypač gerai. Čia buvo įkurtos ir pagrindiniu darbdaviu tapo aukštųjų technologijų kompanijos. Estų specialistai 2002-aisiais sukūrė „Skype“ interneto telefonijos sistemą, kuria dabar visame pasaulyje naudojasi daugiau kaip 400 milijonų žmonių. Ši valstybė taip pat pirmoji pasaulyje sukūrė e.vyriausybę. Latviams ir lietuviams tokia sėkmė kėlė pavydą, o kaimynei Rusijai – pagiežą.

Politikai apsigavo – ekonomikos augo ne dėl jų sprendimų

Kad ir kaip būtų, Baltijos šalys atrodė įžengusios į savo didžiausio pakilimo laikotarpį. Jos buvo naudingos sąjungininkės, pokomunistinių šalių transformacijos lyderės ir neatsiejama euroatlantinės erdvės dalis. Jos buvo saugios ir turtingos, kaip niekada iki tol. Joms net nebetiko apibūdinimas „posovietinės“, kaip tai vis dar galioja nevykėlėms Gruzijai ir Ukrainai.

Šį vasarį Latvijos vyriausybė žlugo. Netylant kalboms apie lato devalvavimą ir kylant politinei įtampai pasaulis vėl susidomėjo Baltijos šalimis. Tačiau pavojaus ženklai buvo matomi jau gerokai anksčiau. Tie, kurie gerai pažinojo Baltijos šalių gyvenimą, negalėjo nematyti tiesiog ore tvyrančios staigaus gerovės augimo sukeltos euforijos. Latvijos einamosios sąskaitos deficitas pasiekė 25 proc. BVP ir ji, kaip ir jos kaimynės, darėsi vis labiau priklausomos nuo galimybės pasiskolinti užsienyje. Kai recesijos banga apėmė Europą, paaiškėjo, kad skolintis lengva tik tuomet, kai pinigų nereikia.

Staigus Baltijos šalių, kaip ir daugelio kylančių ekonomikų, augimas pakibo ore. Politikai apsigavo manydami, kad viskas eina geryn vien dėl jų protingų sprendimų, ir visiškai nesirūpino ekonomikos bei finansų sistemos priežiūra. Raginimų elgtis apdairiau buvo nepaisoma.

Pasitikėjimas savimi ne tik skatino ekonomikos augimą, bet ir į antrą planą nustūmė tokių problemų kaip korupcija ir švogerystė politikoje sprendimą. Buvo apleistos taip pat ir būtinos struktūrinės ekonomikos reformos.

„Parex“ banko žlugimas Latvijoje smarkiai pakenkė šalies reputacijai. Iki jo Latvijos institucijos daug nuveikė valstybės valdymą vaduodamos nuo politinių elito žaidimų. Ir staiga pasimatė, kad gerovė buvo statoma ant smėlio, o ne ant tvirtų pamatų. Krizė neaplenkė taip pat nei Estijos, nei Lietuvos. Ryškus pavyzdys – nutrūkęs Talino ir Vilniaus susisiekimas su svarbiausiais Europos miestais oro keliu. Estų ir lietuvių oro susisiekimo kompanijos arba smarkiai sumažino skrydžius, arba visai nutraukė veiklą. Tai ypač pakenkė šių metų Europos kultūros sostinei Vilniui, nes norintys aplankyti jos renginius užsieniečiai buvo privesti skristi į Lietuvą su keliais persėdimais. Daug kas tokių kelionių išvis atsisakė. Ir vėl Baltijos valstybės pasijuto dingstančios iš žemėlapio.

Visos trys šalys susidūrė su sunkmečiu, negalėdamos pasinaudoti daugeliu svarbių politikos svertų. Normalu būtų devalvuoti nacionalines valiutas. Tačiau daugeliui bankų, namų ūkių ir kompanijų tai reikštų tikrą pražūtį, kadangi didžioji paskolų dalis buvo išduota užsienio valiuta. Antra vertus, vyriausybių veiksmus riboja siekis artimiausiu įmanomu metu įsivesti eurą. Bet tokiam žingsniui taikomi griežti kriterijai, ypač biudžeto deficito srityje.

Baltijos šalims nieko kita nelieka, kaip tik drastiškai mažinti biudžeto išlaidas tikintis, kad atsigaus eksportas ir iš naujo įsibėgės užsienio investicijos. Kol kas vienintelis išganymas – ES pinigų srautai. Šiokia tokia paspirtis – tarptautinės kredito institucijos. Visos trys valstybės netolimoje praeityje parodė, kad sugeba išnaudoti išorinę finansinę paramą tinkamai. Tačiau išvardytos priemonės reikalauja ypatingos rinkėjų kantrybės ir pasirengimo gyventi susiveržus diržus bent porą artimiausių metų. Taip pat ir bankai turi būti pasirengę masiniam blogų paskolų augimui ar net dideliems tiesioginiams nuostoliams.

Geriausia, kas gali būti nuveikta krizės akivaizdoj, – ryžtingos reformos, kurių taip vengta ūkio pakilimo metu. Skandalinga, kad aukštesnysis profesinis išsilavinimas visose trijose šalyse yra taip nuvertintas, o universitetai Europos masteliu yra visiškai nekonkurencingi. Sveikatos apsaugą, visuomeninį transportą, savivaldą ir teisėtvarką vis dar persekioja senos sovietinės ydos: žemas darbo našumas, korupcija ir neveiksmingumas.

Dabar svarbiausias klausimas – ar Baltijos šalys sugebės atsigauti taip pat greitai, kaip sugebėjo pakilti. Ir čia iškyla du trukdžiai: pirmas iš jų – šių šalių visuomenė nebėra tokia patriotiška ir vieninga, kokia buvo Atgimimo laikotarpiu. Patys veikliausi žmonės dabar veikiau renkasi emigraciją. Tuo tarpu senoji išeivijos diaspora į savo Tėvynių reikalus menkai teįsitraukusi ir neaišku, ar kada įsitrauks. Juo labiau kad dabar reikia ne romantiškos kovos už laisvę, o kasdienio darbo taisant klaidas.

Rusija – vis dar grėsmė

Antras trikdis – ribotos Baltijos šalių galimybės priešintis didžiųjų šalių interesams. Krizės akivaizdoje Rusijos revanšizmas tik stiprės ir naudosis Europos susiskaldymu ir vertybių erozija. Baltai labiausiai turėtų bijoti Vokietijos užsienio politikos „Schroederizacijos”. Tuomet Baltijos šalys liktų didžiosios politikos paraštėje.

Tiesa, dabar pastaroji grėsmė kiek atitolusi, nes Rusijos ir Vokietijos ašies kūrimąsi stabdo dviejų Europos politikos sunkiasvorių, Lenkijos ir Švedijos, pozicija. Pati Rusija tuo tarpu priversta dorotis su savo ekonomikos problemomis. Tačiau tai nereiškia, kad pavojus išnyko visiškai. Rusija atvirai skelbia esanti pasiruošusi ginti (neapibrėžtus) savo tėvynainių užsienyje interesus. O rusakalbių nuotaikos krizės kamuojamose Baltijos šalyse gali pasukti labai nepageidaujama kryptimi. Rusija turi ir daugiau spaudimo svertų. Pirmiausia tai energijos ištekliai. Tai ypač aktualu Lietuvai, kuri netrukus uždarys Ignalinos AE ir visiškai neturi dujų tiekimo alternatyvų. Kol Baltijos šalių ekonomikos ir valstybės institucijos nepasieks Šiaurės šalių lygio, kol galutinai neįsilies į Vakarų demokratijų erdvę, tol jos nebus visiškai saugios. O tuo tarpu Rusijos revanšizmo ir ekonominio nuosmukio kombinacija yra bauginanti.

„Mums reikia dar vieno dešimtmečio, – sako viena seniausių mano bičiulių Lietuvoje, – rašo Edwardas Lucasas. Ir tęsia: – Ji teisi. Atlantida iškilo iš gelmių. Bet ją juosiantys mūrai vis dar per žemi, kai vanduo vėl sparčiai kyla“.

„Atgimime“ skaitykite: 



„Egzaminas ir abejonės“

Šių metų valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatai pernykščių
aistrų nesukėlė, tačiau abejojančiųjų jų objektyvumu netrūksta. Kodėl
abejonės įvertinimų teisngumu neiišsisklaido, aiškinosi Andrius Raskazovas.

„Tautos identitetas yra gyvas daiktas“

Pokalbis su Pasaulio lietuviu Tomu Venclova apie "Santarą - Šviesą",
išeiviją, lietuvių bailumą, KGB, sekso propagandą, holokaustą,
intelektualų vaidmenį, Ameriką ir Rusiją, kalbas, istorinę atmintį,
lietuvišką tapatumą, Valdą Adamkų ir naujos tiesos deficitą. Kalbina
Rasa Navickaitė.

„Karas su istorijos falsifikatoriais gali persikelti ir į Lietuvą“

Pastaruoju metu Rusijoje itin suaktyvėjo kova su "kenksmingomis
istorijos falsifikacijomis": įsteigta speciali komisija, skelbiami
istoriją "teisingai" pateikiantys straipsniai. Ką tai žada Rusijos
keimynėms, svarsto Anatolijus Lapinskas.

„Taupus arklys“

Kam pinigai, jei trūksta fantazijos? Apie valstybę, teisingumą, būtiną
visuotinį turto ir pajamų deklaravimą ir trijų šiaudų ekonomiką.
Neringa Lašienė.


„Ar Prezidentė pažabos oligarchus?“



Nesiėmus esminių mokestiniių reformų, D. Grybauskaitės rinkimų pažadai
liks netesėti. Petras Navikas

„Skolos šokiravo vilniečius“


Vilniečiai sužinojo, kad už naminius gyvūnėlius savivaldybei yra
skolingi šimtus litų. Kvitus gyventojams išsiuntęs Gyvūnų registravimo
centras savo kaltės nepripažįsta. Džina Donauskaitė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (130)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Loterijų asociacija: nauji reikalavimai gali užkirsti kelią Lietuvoje rengti loterijas „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ (48)

Nauji reikalavimai loterijų organizatoriams, kuriais siekiama mažinti loterijų prieinamumą ir...

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (13)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (10)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (130)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (44)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (24)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1140)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (324)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (3)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (14)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...