Vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., paslaugų – padidėjo 0,2 proc.
„Balandį dar labiau išryškėjo skirtumai tarp užsienio konkurencijai jautraus (prekių) ir jai atsparesnio (paslaugų) sektorių kainų formavimosi mechanizmų: auganti konkurencija priverčia mažinti prekių kainas, o paslaugų sektoriaus, orientuoto beveik išskirtinai į vietinius gyventojus, tarifai kinta mažiau ekonominio nuosmukio akivaizdoje. Tačiau akivaizdu, kad ne už kalnų laikai, kai ir paslaugų kainos Lietuvos pradės mažėti, smunkant perkamajai galiai”, - statistinius duomenis komentavo Jekaterina Rojaka, „Dnb Nord” banko vyresnioji analitikė.
„Tačiau, kainų sūpuoklės gali ir vėl įsisupti – augančių didžiųjų valstybių biudžeto deficitų, staigaus pinigų masės didinimo ir sumažėjusios infliacijos bazės kombinacija ilgainiui gali sukelti naująją infliacijos bangą pasaulyje. Jei šis scenarijus įsigaliotų, Lietuva, importuojanti palyginti daug žaliavų, kurių kainos taip pat kops į viršų, gali ir vėl susidurti su rimtais išbandymais, tramdant kainų lygį. Tai gali dar labiau atitolinti prisijungimą prie euro zonos. Todėl yra būtina jau dabar nustatyti gaires ir konkrečias priemones kaip ir kada Lietuva galėtų atitikti visus Mastrichto kriterijus ir iškelti tai kaip prioritetą – vardan ekonominio stabilumo ir gyventojų gerovės”, - sakė J. Rojaka.
Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui įtaką turėjo 7,4 proc. atpigę automobiliai, 7,3 – suskystintos automobilinės dujos, 0,9 – keleivinio kelių transporto (priemiestinių autobusų ir taksi), 0,8 – asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, 4,7 – tolimojo susisiekimo geležinkelių transporto paslaugos. Benzinas pabrango 2,1, keleivinio oro transporto paslaugos – 6,5, dyzeliniai degalai – 0,9 proc.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 0,7 proc. atpigusi mėsa ir jos produktai, 5,4 – kava, 0,7 – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 2,4 – aliejus, 3,8 – obuoliai, 9,2 – vynuogės, 0,4 – mineraliniai vandenys, gaivieji gėrimai ir sultys, 0,9 – sūdytos žuvys, 2,3 – šviežios žuvys. Daržovės ir bulvės pabrango 1,3, bananai – 5,3, šokoladas ir kiti konditerijos gaminiai – 1,2, duona –0,4, homogenizuoti vaikų maisteliai ir dietiniai produktai – 2,2 proc.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių grupės kainų padidėjimą nulėmė 9,8 proc. pabrangusios cigaretės. Cigarečių kainų padidėjimui vis dar turėjo įtakos nuo 2009 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas. Vynas atpigo 0,5 proc.
Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką padarė dėl naujų vasaros sezono kolekcijų pasirodymo 1,0 proc. padidėjusios drabužių ir 0,7 – avalynės kainos. Aprangos reikmenys pabrango 0,4 proc.
Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos 2009 m. balandžio mėn. bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 2,5 proc. atpigusias būsto priežiūros ir remonto prekes ir paslaugas, 3,4 – kietąjį kurą, 5,4 – transporto priemonių draudimo paslaugas, po 0,7 – baldus, duomenų apdorojimo įrenginius, kosmetikos priemones, 2,9 – suskystintas dujas maistui gaminti, 1,0 – namų ūkio prietaisus, 3,1 – gėles, 1,5 – vaizdo aparatūrą ir 1,4 proc. pabrangusias judriojo telefono ryšio paslaugas, 0,7 – atostogų išvykas, 2,3 – sanatorijų paslaugas.
2009 m. balandžio mėn. metinė infliacija (2009 m. balandžio mėn., palyginti su 2008 m. balandžio mėn.) sudarė 6,3 procento. 2009 m. balandžio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 9,9 procento.
