Per pastaruosius 20 metų Airijos gyventojų skaičius padidėjo apie 30 procentais, o Lietuvos – sumažėjo apie 20 procentų (1 pav.). Ir ne vien dėl emigracijos. Iki maždaug 1970 m. Lietuvoje natūralus gyventojų skaičiaus didėjimas 1000-čiui gyventojų buvo panašus ar net didesnis negu Airijoje. Tuo tarpu nuo 1994 m. pas mus stebime neigiamą natūralią gyventojų kaitą, o Airijoje – spartų natūralų gyventojų prieaugį (2 pav.), plius viršijančią gimstamumą imigraciją. Rezultate Airijoje pastarąjį dešimtmetį gyventojų kasmet vidutiniškai padaugėja po 60 tūkstančių, o Lietuvoje – sumažėja beveik po 50 tūkstančių. Toks spartus šalies gyventojų skaičiaus nykimas taikos metu vargu ar apskritai kada nors buvo. „Situacija neįprasta“. Tai kelia tiesioginę grėsmę ir nacionaliniam saugumui, nes vis mažiau žmonių turės užtikrinti sienų apsaugą, krašto saugumą, tame tarpe uždirbti lėšas ginkluotei, palaikyti ir atnaujinti visą infrastruktūrą.
Dar svarbiau, kad grėsmingai keičiasi, ir vis sparčiau blogės proporcijos tarp dirbančiųjų ir jau nebedirbančiųjų. Iliustratyvus 3 paveikslėlis, kuris rodo kad per 10 metų dešimtmečių vaikų Lietuvoje sumažėjo per pus, o 85 metų ir vyresnių senolių skaičiaus padidėjo 1,6 karto. Galima prognozuoti, kad jau sekantį dešimtmetį Lietuvoje gims mažiau 20 tūkstančių vaikų per metus, tai yra 3 kartus mažiau negu gimdavo prieš 50-70 metų – dabartinių darbuotojų, esamų ir būsimųjų pensininkų dauguma.
Spartus Airijos ekonomikos augimas įsibėgėjo tik po 1985 m., ypač po 2002 metų, praėjus 20-30 metų po prasidėjusio gyventojų skaičiaus augimo (4 pav.). Mes gi esame tikrai nepavydėtinoje situacijoje: du dešimtmečiai po prasidėjusio ir besitęsiančio spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo. Kyla fundamentali užduotis politikams, ekonomistams, visai valstybei – sustabdyti valstybės nykimą (Lietuvai gresia išnykimas), baigti piktnaudžiauti tuo, kad artimiausius 3-4 metus demografinė situacija Lietuvoje – labai gera ir užsiimti realių ilgalaikių, gyvybiškai būtinų strategijų įgyvendinimu. Akivaizdu, kad besirūpinant tik pensininkais, minimaliu atlyginimu ir kiaulių maru, pensininkų perspektyvos – pačios niūriausios. Juolab mažai investuojant į mokslinius tyrimus, inovacijas ir pažangiausias technologijas.
