Akivaizdu, kad šis sprendimas leistų iš pogrindžio išlįsti dešimtims šalyje veikiančių nelegalių lošimo namų. Planų legalizuoti azartinius žaidimus būta jau ir anksčiau, tačiau jie nesulaukdavo valdžios pritarimo.

"Lošimas yra lygiai tokia pati ekonomikos veiklos šūšis ir toks pat teisėtas užsiėmimas, kaip ir visi kiti. Tiesiog nėra ir nebuvo priežasčių uždrausti šią veiklą - jos įteisinimas būtų tik grįžimas prie normalios padėties", BNS teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto teisės ekspertas Remigijus Šimašius.

Analitikai pirmiausia pabrėžė, jog legalizavus azartinius žaidimus, gerokai pasipildytų valstybės biudžetas.

"Pirma, tai būtų vienas iš biudžeto papildymo šaltinių. Antra, kas yra nelegalu, verčia žmones daryti nusikaltimus", BNS sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Stasys Ravinskas.

"Tokius ketinimus iš esmės vertinu teigiamai - visame pasaulyje yra lošiama. Žmonės galės tai daryti legaliai, o valstybės biudžetas pasipildys rinkliavomis", BNS teigė finansinės-pramoninės grupės "Status" generalinis direktorius Gintaras Sindarauskas.

Prognozuojama, jog įteisinus azartinius lošimus kasmet į biudžetą būtų gauta maždaug 25 mln. litų. Latvijos biudžetas iš azartinių lošimų ir loterijų pernai gavo 25 mln. litų, Estijos - 12 mln. litų.

Jei įstatymas būtų priimtas, lošimų namai būtų steigiami tik užsienio turistų labiausiai lankomose vietose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Nidoje. "Tai yra vienas esminių įstatymo projekto trūkumų", mano R.Šimašius.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją