Tokios nuomonės buvo išsakytos penktadienį Vilniaus miesto savivaldybėje surengtame susitikime su turizmo sektoriaus atstovais.

„Visi suprantame bendrus tikslus, kad Vilniaus miestui reikia geresnio prisistatymo, kad turistai čia atvyktų ir paliktų daugiau pinigų, o miestiečiams būtų nuo to nauda. Norint šiuos tikslus pasiekti, reikia papildomų resursų“, - po susitikimo žurnalistams sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.

Pasak jo, apgyvendinimo paslaugų teikėjai dalyvaus sprendžiant, kur bus panaudojami surinkti pinigai, tačiau galutinį sprendimą priims miesto taryba. Kitą savaitę planuojama apsispręsti, kokiomis kryptimis keliautų iš rinkliavos surinkti pinigai.

Kitą savaitę Vilniaus miesto taryba spręs dėl vadinamojo pagalvės mokesčio įvedimo nuo 2016 m.

Jeigu siūlymui bus pritarta, nuo kitų metų į sostinę atvykstantys turistai, kurie nakvos miesto apgyvendinimo įstaigose, už parą turėtų mokėti 0,5 euro, nuo 2017 m. - 1 euro mokestį.

„Jeigu vilnietis su draugu ar drauge nuspręs atvykti pagyventi į viešbutį, jis irgi turės mokėti mokestį. Šiuo atveju tokio išskyrimo nedarome, išskiriame tik žmones su negalia, nepilnamečius“, - atsakydamas į žurnalistų klausimus sakė R. Šimašius.

Šios rinkliavos nemokės ligoniai, vaikai, neįgalieji ir ilgam į sostinę atvykę svečiai.

Taip pat siūloma, kad 2016 m. ji nebūtų taikoma ir grupėms, kurios išsinuomos daugiau nei 10 kambarių, nes dalis viešbučių jau turi sutartis kitiems metams su kelionių agentūromis.

Kitąmet iš rinkliavos planuojama surinkti 0,5 mln. eurų, 2017 m. - 1,5 mln. eurų, 2018 m. - 2 mln. eurų. Skelbiama, kad surinktos lėšos pirmiausiai būtų naudojamos tarptautinei rinkodarai pritraukiant naujus skrydžius į Vilnių.

Nesidžiaugia, bet nemato kitos išeities

Evalda Šiškauskienė
„Mes, aišku, nesidžiaugiame šiuo mokesčiu, nes tai yra papildomas didelis darbas viešbučiams, tačiau nelabai matome kitos išeities, nes rinkodarai tikrai labai trūksta pinigų“, - pripažino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.

Jos teigimu, labai svarbu yra kreipti dėmesį į konferencinio turizmo skatinimą, ypač kai planuojama nuo 2017 m. atidaryti renovuotus Sporto rūmus.

„Konferencinis turizmas ir sezoniškumo mažinimas mums yra labai dideli prioritetai. Taip pat reikia išsigryninti rinkas ir prioritetus. Jeigu 2017 m. atsidarys Sporto rūmai, tai kiekvienas verslo klientas palieka tris kartus daugiau lėšų nei kiti turistai. Tai būtų nauda ir viešbučiams, ir visam miestui“, - sakė ji.

Asociacijos vadovės teigimu, iki 2018 m. Vilniuje duris turėtų atverti šeši nauji viešbučiai.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sakė, kad šis mokestis yra greičiausias būdas gauti pinigų miesto reklamai.

Žydrė Gavelienė
„Jeigu ši rinkliava bus panaudota tikslingai, ją aš vertinu kaip gerą investiciją, nes mes žinome, kokioje duobėje šiuo metu yra atsidūrusi Lietuvos turizmo rinkodara, taigi Vilniui reikia būti vėliavnešiu. Reikia investuoti į tarptautinę būtent Vilniaus miesto rinkodarą, mes puikiai žinome, kad turistas dažniau renkasi ne važiuoti į Lietuvą, bet į Vilnių, Klaipėdą ar Rygą. Vilniui būtina konkuruoti, šiandien mes pralaimime kaimyninėms Baltijos šalims“, - tvirtino ji.

Apgyvendinimo užsakymo internetu svetainės „Airbnb“ ambasadorius Tomas Grižas sakė, kad neturėtų būti problemų surinkti šį mokestį iš pavienių asmenų, nuomojančių savo būstus.

„Visi pinigų srautai keliauja per rezervacijos platformą, todėl tai sukontroliuoti nėra sudėtinga“, - teigė jis.

DELFI primena, kad pagalvės mokestis renkamas Druskininkuose, Birštone ir Palangoje. Už kiekvieną naktį Palangoje turistai moka 0,3 euro, Birštone ir Druskininkuose - 0,58 euro rinkliavą.

Tiesa, Palanga nuo kitų metų atsisako pagalvės mokesčio ir visiems įvažiuojantiems į miestą taikys vienkartinį 5 eurų mokestį.

Gegužę iš Vilniaus skrydžių žemėlapio išnykus bendrovei „Air Lituanica“, atsakingos institucijos taip pat aktyviau ėmė svarstyti kurti specialų fondą skrydžiams į Lietuvą pritraukti.

Apie šį fondą kalbama jau maždaug metus, tačiau realiai jis neveikia, neaišku ir koks bus jo teisinis statusas, nes reikia gauti Europos Komisijos pritarimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (63)