Siūloma nustatyti, kad maksimali leidžiama tokių sandorių suma neviršytų 3 tūkst. Eur.

Finansų ministerija pasiūlė Vyriausybei priimti atitinkamas išvadas dar 2015 m. registruotam Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui.

Jeigu šis būtų priimtas atsižvelgus į Vyriausybės poziciją, grynaisiais pinigais Lietuvoje galėtų būti atliekami atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį tik tuo atveju, jeigu jie neviršytų 3 tūks. Eur (arba tokios sumos užsienio valiuta).

Jeigu būtų sudarytas ilgalaikis sandoris (pvz., patalpų nuoma) arba galutinė jo suma iš anksto nebūtų žinoma, tai periodiniai atsiskaitymai dalimis galėtų būti atliekami tol, kol jų bendra suma pasiektų 3 tūkst. Eur. Bet kokie vėlesni atsiskaitymai turėtų būti atliekami negrynaisiais pinigais.

„Išimtis numatyta tik tuomet, jei atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje neteikiamos reikalingos mokėjimo paslaugos, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 d. turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie atsiskaitymų aplinkybes ir duomenis apie sandorio šalis“, – naujovę komentavo Finansų ministras Vilius Šapoka.

Jeigu gyventojai ar įmonės vis dėlto norėtų grynaisiais atsiskaityti ir tada, kai sandorio vertė viršytų minėtą sumą, jiems (tiek pinigus mokantiems, tiek juos priimantiems) grėstų administracinė atsakomybė – pagal pirminį sumanymą iki 2,4 tūkst. Eur fiziniams asmenims ir iki 3 tūkst. Eur įmonių vadovams. Ministro teigimu, panašią atsakomybę planuojama numatyti Administracinių nusižengimų kodekse.

Beje, 2015 m. buvo siūloma nustatyti sandorių grynaisiais pinigais ribą – 5 tūkst. Eur. Finansų ministerija įvardija kelias priežastis, kodėl ši riba turi būti mažesnė.

Pirma, tai ES ir pasaulinė tendencija riboti sandorius grynaisiais – pvz., Italijoje grynaisiais negalima mokėti nuomos. Antra, kova su tarptautinio terorizmo finansavimu. Trečia, visuomenės ir valstybės interesas efektyviai kovoti su šešėline ekonomika.

„Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. Eur, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų. <...> Ribojimai skirti nesąžiningą veiklą vykdantiesiems pažaboti, todėl dar kartą pabrėžiame, kad legaliai ūkinei veiklai jie netrukdys.

Be to, pagal atliktus įvertinimus, atsiskaitymų grynaisiais pinigais mastas tiesiogiai koreliuoja su mokesčių atotrūkiu – šalyse, kur paplitęs atsiskaitymas grynaisiais, pastebimas žemesnis mokestinių pajamų nuo BVP lygis, todėl pagrįstai tikimasi teigiamo efekto – iš šešėlio ištraukti reikšmingas pinigų sumas“, – paaiškino V. Šapoka.

Kaip savaitgalį nusipirkti mašiną?

Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis teigė, kad daugiausia nuperkama būtent 2–3 tūkst. vertės naudotų automobilių, tačiau nauji ribojimai bet kokiu atveju prekybą paveiktų.

„Jei koks lietuvis pirktų, tai turbūt lauktų, kada tas pavedimas būtų padarytas. Bet kalbant apie mūsų turgų, čia visada buvo tokia politika, kad viskas greitai įvyktų: ir „Regitrą“ pritraukėme, ir techninės apžiūros stotis – už kilometro, ir muitinė. Tiesiog, kad čia atvykęs žmogus galėtų patogiai išvažiuoti.

Visa ši procedūra taptų sudėtingesnė, ypač šeštadieniais, kai turgus gausiausias. Pirkėjai gali susidurti su bankinėmis procedūromis. Kai pardavėjo ir pirkėjo sąskaita – tame pačiame banke, pinigus gal ir greičiau pervestų, bet ką reiktų daryti atvažiavusiems latviams, lenkams, moldavams ar ukrainiečiams?“ – svarstė pašnekovas.

Jo teigimu, pvz., ukrainiečiai vežasi grynųjų pinigų ir už juos perka. Apskritai į užsienį išvežama apie 60 proc. turguje parduodamų automobilių. Taigi ateityje jiems tikrai būtų nepatogu.

„Kol kas ukrainiečiai perka gana pigius automobilius, bet jei sumažintų muitus ir jei pradėtų pirkti „Euro 5“ reikalavimus atitinkančias mašinas nuo 2011 m., tai jos kainuoja apie 5–6 tūkst Eur. Tokiu atveju susidurtų su nepatogumais dėl bankinių atsiskaitymų“, – aiškino V. Naujanis.

Anot jo, turguje parduodami automobiliai nėra prabangos prekės, jos paprastai registruotos įmonių vardu ir vykdant sandorį pildomi visi dokumentai. Taigi papildomi ribojimai būtų smulkiojo verslo persekiojimas.

„Ko turguje neturim – tai banko filialo, kad būtų galima čia pat nueiti ir susimokėti. Šeštadieniais dirba ne visi bankai, tad jei negalima nuotoliniu būdu padaryti pavedimo, tada užsienietis turėtų ieškoti šeštadieniais dirbančio banko, važiuoti į kokį „Akropolį“ ar dar kur nors“, – apibendrino turgaus vadovas.

Reikėtų ir kontrolės mechanizmo

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigiamai įvertino siūlomus pokyčius, nes jie esą suteiktų daugiau skaidrumo.
Mindaugas Statulevičius

„Matyt, naujų butų, įsigyjamų iš vystytojų, sandorių ribojimai įtakos praktiškai neturėtų, nes grynųjų pinigų operacijos atliekant tokius sandorius praktiškai nefigūruoja, visi atsiskaitymai vykdomi per bankinius pavedimus. Gyventojai atsiskaito per bankus, o dauguma vystytojų net neturi kasos apskaitos ir grynųjų pinigų operacijų nevykdo.

Antrinėje rinkoje grynųjų pinigų judėjimas yra kiek aktyvesnis. Vertindami Registrų centro duomenis apie sandorių vertes, kartais pastebime įdomių verčių, kyla įtarimų, kad dalis pinigų sumokama grynaisiais, dalis – pavedimu, siekiant mažinti įsigyjamo turto vertę dėl mokesčių“, – komentavo asociacijos vadovas.

Jo teigimu, sandorių grynaisiais ribojimas rinkai suteiktų skaidrumo. Tačiau klausimas, kaip tai pavyktų sukontroliuoti – nelengva patikrinti ir pagauti už rankos tuos, kurie atlieka panašius sandorius.

„Būsto nuomos sandorių grynaisiais ribojimai vienareikšmiškai būtų viena iš priemonių didinti skaidrumą. Ypač jei būtų atitinkamas kontrolės, žmonių įpročių, pavedimų judėjimo monitoringo mechanizmas.

Mes esame išanalizavę, kad maždaug 4/5 nuomos rinkos yra neapskaitoma, nemokami mokesčiai ir net nesudaromos nuomos sutartys. Taigi būtų papildomas spaudimas skatinti žmones deklaruoti ir mokėti mokesčius bei vadovautis šia naująja tvarka. Dabar poveikio priemonės, tiesą sakant, ribotos ir nelabai efektyvios“, – įsitikinęs M. Statulevičius.

Kas norės, šešėlį suras

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas abejojo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra veiksminga priemonė kovojant su šešėline ekonomika, esą toks reguliavimas niekaip nepaveiks sąmoningai besirenkančius šešėlį.
Vytautas Žukauskas

„Kai perkame kontrabandinių cigarečių ar naminukės, kai gauname atlyginimą „vokelyje“ arba kai neprašome pardavimo dokumento tam, kad įmonė neįtrauktų į apskaitą pajamų ir taip padarytų nuolaidą, – tai darome sąmoningai.

Abi sandorio pusės žino, kad pažeidžia įstatymą, nes turi iš to naudos. Paprastai nauda ir susidaro iš sutaupytų mokesčių.

Tokio pobūdžio šešėlio atsiskaitymas grynaisiais niekaip nepaveiks, nes abi pusės jau ir taip žino, kad jos pažeidžia įstatymą. Dar vienas reguliavimas čia nieko nepakeis“, – komentavo viceprezidentas.

Jo teigimu, atsiskaitymų grynaisiais draudimas galėtų paveikti tik pasyvųjį šešėlį, kai pirkėjas nežino, kad jame dalyvauja (pvz., pavalgę restorane mokame grynaisiais ir nepaprašome čekio, o pinigai į apskaitą neįtraukiami). Čia atsiskaitymų grynaisiais ribojimas galėtų daryti įtaką, nes jei pirkėjas atsiskaitytų mokėjimo kortele, įmonė nebegalėtų jų neįtraukti į apskaitą.

„3 tūkst. Eur reguliavimas tokio šešėlio irgi nepaveiks, nes beveik nėra tokių atvejų, kai perkame tikėdamiesi, kad tai darome legaliai, ir nepaprašome atsiskaitymo dokumento. Jei jau ką nors perkame virš 3 tūks. Eur, norime garantijų, todėl pageidaujame ir atsiskaitymo dokumento.

Grynųjų ribojimais šešėlio problemos neišspręsime. Net jei ir visiškai uždraustumėme grynuosius, ekonominės paskatos dalyvauti šešėlyje niekur nedingtų – tuomet šešėlis atrastų kitų atsiskaitymo būdų, pvz., kitą valiutą (dolerius) ar kriptovaliutas“, – svarstė V. Žukauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1241)