Ekonomistai ir bankininkai vis dažniau prabyla apie artėjančią ekonominę krizę, kai kurie jų prognozuoja, kad sukrėtimai laukia jau kitąmet. Ko kitąmet tikėtis Lietuvai?
© DELFI / Tomas Vinickas

Kalbinti ekonomistai pirmiausiai žvelgia į planuojamas permainas JAV: prognozuojama, kad jau šiais metais pasaulio finansų rinkoms didžiulę įtaką daranti šalis ims griežtinti skolinimąsi. Taip planuojama parodyti, kad ekonomikos atsigavimas įgavo tinkamą pagreitį.

Tačiau nerimauti čia pagrindo randa ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės ekonomistai.

DELFI skelbė, kad vyriausiasis „Citi Group“ ekonomistas Willemas Buiteris, pasisakęs Londone, prognozuoja, kad recesija į pasaulines rinkas sugrįš jau artimiausiu metu, kai bus pradėta griežtinti monetarinę kreditavimo politiką ir atsiras su tuo susijusių problemų besivystančiose šalyse.

„Nuosmukis neapsiribos vien Kinija, o išsivysčiusių šalių galimybės gana ribotos. Nefinansinio sektoriaus skolos vis dar viršija 2007 m. lygį“, - teigė ekonomistas.

Nors, jo nuomone, Jungtinei Karalystei pavyks iš dalies išvengti pasaulinės ekonomikos nuosmukio įtakos, augimas bus žemesnis nei įprasta, kartu bus jaučiamas visas spektras problemų, su kokiomis pasaulis nesusidūrė nuo 2008 metų.

Grėsmės Lietuvai

Lietuvos ekonomistai pripažįsta, kad tai, kaip klostysis euro zonai, o kartu ir Lietuvai kitąmet, priklauso nuo užjūryje priimamų sprendimų.

„Jeigu Federalinis atsargų bankas nepadarys lemtingos klaidos, pavyzdžiui, pernelyg anksti arba per daug pakėlęs bazines palūkanų normas, blogiausio scenarijaus turėtų pavykti išvengti. Euro zonai reikia didesnės Vokietijos lyderystės, išnaudojant tvirtą šios šalies viešųjų finansų padėtį ir paskatinant vidaus rinkos plėtrą, kuri taptų teigiamu ir visos euro zonos ekonomikos kilimo veiksniu“, - mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis, palygindamas ekonomikos būklę su lėktuvu, konstatuoja, kad pastarasis nėra geriausios būklės, tačiau tinkamas naudoti.

Lėktuvo sudužimą galėtų išprovokuoti nebent žmogiškoji klaida. Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai veikia jiems neįprastoje nulinių palūkanų normų, defliacijos ir kiekybinio skatinimo aplinkoje, kurioje padaryti klaidą yra kur kas didesnė tikimybė nei pusiausvyros situacijoje, - pabrėžė jis. - Kalbant apie Lietuvą, kažką pakeisti nelabai galime, kadangi išorinių veiksnių formavimasis vyksta be mūsų dalyvavimo. Galime tik pasirengti blogiausiam scenarijui, laikydamiesi fiskalinės disciplinos ir puoselėdami vidaus rinką.“

Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi nuomonės, kad Vakarų pasaulio ekonomika stiprėja, todėl sprendimų iš JAV galima tikėtis jau šiemet.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© Bendrovės nuotr.

„JAV vis dar svarsto, kelti ar nekelti palūkanų, bet, mūsų prognozėmis, palūkanos bus pakeltos, o tai reiškia, kad ekonomikos augimas kaip ir bus stabdomas, nes palūkanų nekėlimas būtų blogesnis signalas nei jų pakėlimas, rinkos suabejotų, ar viskas gerai“, - kalbėjo jis.

Pašnekovo nuomone, tai turėtų įvykti šių metų gruodį arba kitų metų pradžioje, tačiau šis palūkanų didinimas nebus labai didelis.

„Mūsų nuomonė nesikeičia: Vakarų pasaulis bus atsparus sukrėtimui, korporacijos ir finansų sektorius yra gana stiprūs, t. y. turi pinigų investicijoms. Didžiausia grėsmė kyla besivystančioms rinkoms, visų pirma stoja Kinijos ekonomika, po to - ir Rusijos, kuri priklausoma nuo žaliavų, taip pat Brazilija, Pietų Afrikos respublika. Tačiau svarbu tai, kad nuo JAV finansinės sistemos priklausomas visas pasaulis, o Kinijos finansų sistema yra labai uždara“, - sakė jis.

Ekonomistas primena, kad poreikis branginti skolinimąsi yra reikalingas tam, kad pinigai būtų neišimami iš ekonomikos: jei už indėlius mokamos beveik 0 proc. palūkanos, gyventojai, įmonės ir kiti nusprendžia savo santaupas laikyti grynaisiais pinigais ar investuoti į žaliavas, pavyzdžiui, į brangstantį auksą.

Ką prognozuoja kitiems metams?

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas mano, kad blogiausia, kas gali laukti kitais metais, tai lėtesnis nei tikimasi augimas, tačiau ne nuosmukis.

Aurelijus Dabušinskas
Aurelijus Dabušinskas
© Lietuvos bankas

„Pasaulio ekonomikos augimo prognozės yra peržiūrėtos žemyn, tikintis šiais metais kiek lėtesnio augimo nei pernai, daugiausia dėl blogėjančios ekonominės padėties žaliavų eksportu pagrįstų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių grupėje. Šių šalių augimo potencialą pastaruoju metu mažino Kinijos ūkio lėtėjimas, sumažėjusios žaliavų kainos, prognozuojamas JAV pinigų politikos griežtinimas ir kapitalo srautų krypties pasikeitimas“, - vardijo jis.

Eksperto nuomone, tikėtina, kad lėtėjant ar smunkant dalies kylančių rinkų ūkiams, pasaulio regionų ekonominė plėtra nebus tokia veržli, kaip buvo tikimasi iki šiol.

„Prognozuojamas bendras šio sulėtėjimo poveikis euro zonai nedidelis: sulėtėjusį eksportą į kai kurias besivystančias šalis bent iš dalies kompensuos vidaus vartojimą skatinančios žemos žaliavų kainos, JAV ir kitų išsivysčiusių ekonomikų bei kitų besiformuojančių rinkų plėtra. Todėl Lietuvos pagrindinės eksporto rinkos neturėtų reikšmingai nukentėti. Tikėtina, kad Rusijoje recesija tęsis ir kitais metais, tačiau Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, šios šalies realusis BVP smuks mažiau nei šiemet. Įvertinus ir tai, kad Lietuvos eksportuotojai jau pradėjo persiorientuoti į naujas rinkas, manoma, kad galimas Rusijos nuosmukio poveikis Lietuvos ekonomikai bus mažesnis nei stebėtas šiemet“, - sakė A. Dabušinskas.

Panašios nuomonės laikosi ir Ž. Mauricas, jo nuomone, net ir iš esmės nukentėjus Kinijos ekonomikai, Vakarų pasaulis ekonominio poveikio nepajustų, bet baimė sklistų.

„Kai Kinijos ekonomika krenta, smunka ir kitos žaliavinės šalys, pavyzdžiui, Rusija. Bet mes jau didžiąją dalį Rusijos nuosmukio iškentėję, eksportas vien per šiuos metus smuko apie apie 50 proc., tad daugiau nei pusę kelio iki vadinamojo dugno jau nuėjome“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

Jis primina, kad net ir netekus Rusijos rinkos, Lietuvos ekonomika auga, nors buvo prognozių, žadančių, kad jeigu Rusijos ekonomika smuks kaip dabar yra nukentėjusi, Lietuvos laukia nedidelė 1-2 proc. recesija.

„Dabar nei viena Baltijos šalis recesijos nepatyrė. Nematau ir didelių priežasčių, kodėl ekonomika galėtų kristi labai smarkiai. Manau, blogiausia, kas gali nutikti, tai 1,5-2 proc. augimas tęsis dar 2-3 metus, bet mes prognozuojame, kad kitąmet augsime sparčiau nei šiemet“, - mano Ž. Mauricas.

Vertindamas Kinijos ekonomikos kryčio įtaką Europai, Ž. Mauricas mano, kad skaudžiau tai pajustų Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys ir Jungtinė Karalystė, bet iš dalies Kiniją atsvertų JAV ir atsigaunanti atsigaunanti Pietų Europa.

„Taigi, mes prognozuojame, kad visos Europos augimas be Kinijos būtų 1 proc. punktu mažesnis: ne 1,5 proc., o 0,5 proc. Baltijos šalys nuo Kinijos yra nepriklausomos, didžiausias smūgis būtų iš Rusijos, bet iš Rusijos mes jau gavome avansu, nes ji užsidarė sienas. Antra vertus, jei nukentėtų Vokietija ir Prancūzija, Baltijos šalys galėtų būti paveiktos netiesiogiai“, - svarstė pašnekovas.

Jis mano, kad Kinijos nuosmukio kontekste galima įžvelgti naudos: jeigu anksčiau investuotojai žvalgėsi į Kiniją, Rusiją, o Rytų ir Centrinę Europą „pravažiuodavo“, dabar situacija gal iš esmės pasikeisti.

Šiemet spalį paskelbtame bendrovės „EY“ ir ekonominių prognozių modelių sudarytojų „Oxford Economics“ parengtame leidinyje „Euro zonos ekonomikos prognozės“ sumažintos augimo prognozės Lietuvai šiems metams nuo buvusių 3,6 proc. iki 2,1 proc.

Kitiems metams prognozuojamas taip pat nuosaikesnis 3,6 proc. BVP augimas, nors 2015 m. pradžioje prognozė buvo optimistiškesnė ir 2016-2018 m. siekė po 4,5-5 proc. per metus.

Tačiau manoma, kad Lietuva bus tarp trijų sparčiausiai augančių eurozonos ekonomikų – ją aplenks Latvija ir Airija. Euro zonai šiems metams numatomas 1,6 proc. BVP augimas, o kitiems – 1,8 proc.

„Manome, kad euro zonos stabilėjanti situacija gali turėti teigiamos įtakos Lietuvai ir šalies ekonomikai, tad 2016 metais Lietuvos BPV gali augti iki 3,6 proc. Tokį tempą šaliai turėtų kitąmet užtikrinti prekybos plėtra ir užsienio investicijos, - komentare dėstė „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis. - Konkurencingumo kontekste, Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame šalių konkurencingumo reitinge Lietuva 2015 metais pakilo per 5 pakopas ir dabar užima 36 vietą tarp 140 valstybių, Lietuva geriausiai vertinama pagal technologinį pasirengimą, makroekonominius rodiklius, mažą valstybės skolos lygį, tačiau atsilieka pagal darbo rinkos efektyvumo rodiklius – samdymo ir atleidimo praktikas, atleidimo sąnaudas, talentų pritraukimą ir išlaikymą.“

Tai, anot jo, yra vieni labiausiai verslo plėtrą ir investuotojų pritraukimą ribojančių veiksnių.

„Kaip rodo kitų euro zonos narių patirtis, įveikus visus ekonominius trikdžius ir barjerus, galime tapti patrauklesni užsienio investicijoms“, - mano J. Akelis.

Lietuvos bankas šiemet rugsėjį taip pat pablogino BVP augimo prognozes: šiems metams prognozuojamas nebe 2 proc. augimas, o 1,6 proc. Kai 2016 m. - ne 3,4 proc., o 3,2 proc.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (1)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (62)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (594)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Eurostatas: Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį – vidutiniškas (6)

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį prilygo visos Europos...

Nedarbas Didžiojoje Britanijoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1975 m.

Nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje antrąjį šių metų ketvirtį krito nuo 4,5 proc. iki 4,4...

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (74)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (62)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (10)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (1)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (3)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (121)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (1)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (2)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (203)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...