„Bus pateikiama informacija, kuo tie maišeliai blogi, ir alternatyvos, ką būtų galima padaryti: rinktis daugkartinio naudojimo plastikinius maišelius ir nesirinkti tų plonų, kurie labiausiai kenkia aplinkai“, – sako J. Gaižiūnienė.
Plastikinis maišelis yra apie 500 metų
Europos Parlamentas (EP) antradienį galutinai apsisprendė dėl plastikinių maišelių ribojimo. EP įpareigojo Europos Sąjungos (ES) valstybes sumažinti lengvųjų plastiko maišelių naudojimą, nes jie teršia aplinką ir kenkia ekosistemoms.
LRT Radijo korespondentė Rūta Kupetytė, viešinti Briuselyje, pasakoja, kad vienas ES gyventojas per metus sunaudoja apie 200 plastikinių maišelių.
„Žinoma, tie skaičiai įvairiose šalyse gana stipriai skiriasi. Vienur jie gali siekti beveik 500, kitur – ir keturis vienetus, bet vidurkis ES – apie 200 maišelių vienam gyventojui“, – iš Briuselio praneša LRT Radijo žurnalistė.
Skaičiuojama, kad vienas plastikinis maišelis yra apie 500 metų, o tokių maišelių kasmet į aplinką išmetama apie 8 mlrd. Didžioji jų dalis patenka į jūras, o tada juos ima ryti žuvys, nes mano, kad tai – maistas.
„EP [...] leis šalims pasirinkti: nebeleisti prekybos centrams dalyti maišelių nemokamai (tai reikštų, kad pirkėjai už plonus maišelius, į kuriuos deda vaisius, saldainius, bandeles, turėtų susimokėti) arba padaryti taip, kad per ketverius metus vienam gyventojui tektų ne daugiau kaip 90 plonų maišelių, o per dešimtmetį – ne daugiau kaip 40“, – aiškina R. Kupetytė.
„Bet svarbu paminėti tai, kad Lietuvos prekybininkai su tokiu skaičiavimu nesutinka. [...] EK ir prekybininkų pateikiami skaičiai gana stipriai skiriasi“, – pažymi LRT Radijo žurnalistė.
Svarbu šviesti ir informuoti visuomenę
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo teigimu, kai ES vertino Lietuvoje sunaudojamų plastikinių maišelių skaičių, kai kurios šalys nepateikė apskaitos, tarp jų – ir Lietuva.
„Kai ES įvardijo tuos skaičius ir tas šalis, [...] kurioms priskirta daugiau nei 460 maišelių, rėmėsi ne tų šalių skaičiais. Kai kurios šalys tiesiog neturėjo apskaitos. Lietuva yra viena iš šalių, kurios nepateikė tokių duomenų. Tokioms šalims tame tyrime buvo pritaikytas maksimalus maišelių skaičius“, – kalba LRT Radijo pašnekovas.
Pasak L. Vilimo, vėliau buvo preliminariai suskaičiuota, kiek Lietuvoje sunaudojama vienkartinių plastikinių maišelių. „Prekių maišelių vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka apie 35, o tų vienkartinių, permatomų – apie 200“, – nurodo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas.
Jo manymu, mažinti sunaudojamų plastikinių maišelių skaičių – ne tik prekybininkų atsakomybė, sąmoningi esą turi būti ir vartotojai.
„Mes darome viską, ką šiuo metu galime, pateikiame savo vartotojui begalę alternatyvų: popierines dėžes, parduodame daugkartinius maišelius, kurie, kai susidėvi, keičiami nemokamai. Yra įvairiausių popierinių, medžiaginių maišelių. Visų pirma, svarbu tai, kas tikrai akcentuojama visur, visose šalyse, – mūsų žmonių sąmoningumas“, – pabrėžia L. Vilimas.
Jam antrina Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.
„Iš tiesų šiuo atveju reikėtų pradėti nuo paties vartotojo, kuris ateina į parduotuvę ir renkasi prekes. Kalbant apie visų atliekų prevenciją, visuomenės švietimas ir informavimas yra pats svarbiausias aspektas. Šviesti ir informuoti visuomenę apie plastikinių maišelių poveikį aplinkai ketiname iš esmės“, – sako J. Gaižiūnienė.
Anot jos, yra ketinimų, artėjant rudeniui, prekybos centrams pateikti vaizdo ir garso reklamų klipus, kurie ragintų plastikinių maišelių naudoti mažiau.
„Bus pateikiama informacija, kuo tie maišeliai blogi, ir alternatyvos, ką būtų galima padaryti: rinktis daugkartinio naudojimo plastikinius maišelius ir nesirinkti tų plonų, kurie labiausiai kenkia aplinkai“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė.
