Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 735,1 EUR: valstybės sektoriuje – 755,3 EUR, privačiajame sektoriuje – 724,7 EUR neatskaičius mokesčių, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje neatskaičius mokesčių padidėjo 3 proc.: valstybės sektoriuje – 2,1 proc., privačiajame – 3,5 proc.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių sudarė 569,0 EUR ir, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 2,7 proc.: valstybės sektoriuje jis sudarė 583,6 EUR, arba 1,9 proc. daugiau, privačiajame – 561,5 EUR, arba 3,2 proc. daugiau.
Realusis darbo užmokestis 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 3,4 proc.: valstybės sektoriuje – 2,6 proc., privačiajame – 3,9 proc.
Pasak Statistikos departamento, darbo užmokesčio padidėjimą 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, lėmė didesnis darbo valandų skaičius, sezoniškumas, nuo liepos mėn. 1 d. padidintas darbo užmokestis kultūros ir meno darbuotojams bei minimalioji mėnesinė alga (iki 325 EUR) ir kitos priežastys.
Per metus - 6,5 proc. šuolis
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 5,5 proc.: valstybės sektoriuje – 3,9 proc., privačiajame – 6,5 proc.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje po mokesčių padidėjo 5,2 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 6,1 proc.
Realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 6,2 proc.: valstybės sektoriuje – 4,6 proc., privačiajame – 7,1 proc.
Banko „Nordea" ekonomistas Žygimantas Mauricas iškart po rezultatų paskelbimo feisbuke savo paskyroje rašė, kad tai dar ne pabaiga.
„Filipso kreivė sufleruoja, kad nedarbo lygiui nukritus žemiau 6 proc.(šiuo metu - 8.3 proc.) galime tikėtis ir dviženklio darbo užmokesčio kilimo. Bet kuriuo atveju, svarstyklių lėkštė persisvėrė darbuotojų pusėn ir, vertinant demografinius iššūkius, vargu ar artimiausiu metu persisvers atgal į darbdavių pusę", - tvirtino jis.
Ekonomistas DELFI sakė, kad atlyginimai Lietuvoje turėtų didėti ir toliau dėl to, kad dabar pakankamai jauni žmonės uždirba daugiausiai šalyje.
„Lietuvoje yra labai įdomus faktas, būtent pakankamai jaunų specialistų pajamos yra didžiausios. Tai yra didelis skirtumas, lyginant su Vakarų Europa. Žiūrint į Europos Sąjungos vidurkį, didžiausias pajamas gauna 40-60 m. gyventojai, o, pavyzdžiui, Vokietijoje – 60-70 m. Lietuvoje didžiausias pajamas gauna 30-40 m. gyventojai. Pagal „Sodros” statistiką, šių metų spalio mėnesį daugiau nei 1 tūkst. eurų pajamas gaunančių gyventojų dalis minėtoje amžiaus grupėje sudarė 23 proc., kai kitose amžiaus grupėse ta dalis yra daug mažesnė“, - anksčiau akcentavo Ž. Mauricas.
