Atlyginimai Lietuvoje ir vėl sumažėjo

Pagal Statistikos departamento duomenis, trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas šalyje „į rankas” sudarė 1686 Lt ir per metus didėjo 0,8 proc. Tačiau realus atlyginimas, kuris skaičiuojamas įvertinant ir kainų pokyčius, rodo, kad šalyje atlyginimai mažėjo 0,8 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad mažėjimo tendencija tęsiasi jau daugiau nei trejus su puse metų.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių šalies ūkyje sudarė 1686 Lt, valstybės sektoriuje – 1785,3 Lt, privačiajame – 1627,7 Lt.

Per ketvirtį didėjo

Realusis darbo užmokestis trečiąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, padidėjo: šalies ūkyje – 0,5, valstybės sektoriuje – 0,8, privačiajame – 0,3 proc.

Kaip nurodo statistikai, darbo užmokesčio padidėjimą trečiąjį 2012 m. ketvirtį lėmė didesnė darbų apimtis (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos ir kitose įmonėse) ir nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga (iki 850 Lt).

N.Mačiulis: skirtumus galima paaiškinti „vokeliais”

N. Mačiulis teigia, kad oficiali statistika apie tikrąsias darbo užmokesčio tendencijas pasako ne viską.

„Apie tai, kad kai kuriuose ekonomikos sektoriuose yra labai populiarūs „vokeliai“, mums signalizuoja ir per daug ryškūs juose mokamų atlyginimų skirtumai. Sektoriuose, kuriuose veikia beveik vien tik užsienio kapitalo įmonės, nemokančios neoficialių atlyginimų (pavyzdžiui, informacijos, ryšių, finansų, draudimo ir kai kuriose apdirbamosios gamybos srityse), vidutinis atlyginimas viršija šalies vidurkį 75 proc. – tokių skirtumų negalima paaiškinti vien skirtingu dirbančiųjų kompetencijų lygiu”, - komentare rašo ekonomistas.

Pasak jo, darbo atlyginimo mažėjimas neatspinti darbo našumo augimo – lyginant su Estija 2009 m. dirbančiųjų vidutinis atlyginimas buvo 37 proc. didesnis nei Lietuvos, dabar šis skirtumas išaugo iki 45 procentų.

Ekonomistas vardina priežastis, kodėl taip yra: tai įmonių nerimas dėl euro zonos ateities ir galimybių toliau didinti eksporto apimtis; šalies ekonominės politikos neapibrėžtumas; per didelė mokestinė našta.

"Įmonė, norėdama padidinti darbuotojo į rankas gaunamą darbo užmokestį nuo 2000 litų iki 2100 litų, tam turi skirti ne 100 litų, bet 179 litus – taip darbo sąnaudas išpučia mokestinė našta. Čia glūdi pagrindinė „vokelių“ gajumo priežastis, todėl pirmasis naujosios Vyriausybės prioritetas peržiūrint Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą (t.y. jos paskatas investuoti ir kurti gerai apmokamas darbo vietas) turi būti sutelktas į darbo mokesčių mažinimą”, - dėsto N. Mačiulis.

„Swedbank” prognozuoja, kad kitąmet realus darbo užmokestis turėtų augti 1,8 proc.