Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, šiek tiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų pasiruošę dirbti bet kokiomis sąlygomis, net jeigu ir visas atlyginimas būtų mokamas vokelyje. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) Lietuvos gyventojų teigė, kad sutiktų dirbti jeigu tik dalis atlyginimo būtų vokelyje, o kita – oficiali.

Dažniau už neoficialų atlyginimą dirbti sutiktų vidurinį išsimokslinimą turintys, 25–34 metų amžiaus gyventojai.

31 proc. Lietuvos gyventojų nesutiktų gauti algos vokelyje. Taip manančiųjų daugiausiai tarp pensinio amžiaus Lietuvos gyventojų. 22 proc. Lietuvos gyventojų neatsakė į šį klausimą.

Tyrimas atskleidė, kad 19 proc. Lietuvos gyventojų kada nors yra tekę gauti visą ar dalį atlyginimo vokelyje. Panašūs skaičiai buvo ir pernai – 21 proc. Apklausa parodė, kad lyginant su kitomis gyventojų grupėmis vyrai, 25–34 metų amžiaus gyventojai, žmonės su bendruoju viduriniu išsimokslinimu, vadovai, įmonės savininkai, darbininkai bei bedarbiai statistiškai reikšmingai dažniau nurodė, kad jiems yra tekę visą ar dalį atlyginimo gauti vokelyje.

Analizuojant darbingo amžiaus (15–64 metų) Lietuvos gyventojų atsakymus, paaiškėjo, kad už neoficialų atlyginimą sutiktų dirbti daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustųjų.

Per pastaruosius 7 mėnesius visą ar dalį atlyginimo vokelyje teigia gavę 13 proc. apklaustųjų.

„Mūsų apklausos duomenys atskleidė, kad per pusantrų metų padaugėjo žmonių sutinkančių gauti atlyginimą vokelyje. Pernai metų pradžioje tokių buvo 44 proc., šiais metais – trimis procentais daugiau. Taip pat žymiai sumažėjo tų, kurie tikrai nesutiktų dirbti už neoficialų atlyginimą. Pernai – 41 proc., šiais metais – 31 proc.“, – pranešime spaudai cituojama RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Apklausa atlikta rugpjūčio 10–23 dienomis, apklausta 1018 15–74 metų nuolatinių Lietuvos gyventojų.