Arklienos rasta „Turistų pusryčiuose“ ir kituose konservuose

 (174)
Lietuvoje arklienos aptikta trijuose konservuose, kuriais prekiaujama šalyje. Visus juos gamino Latvijos bendrovė „Kursu Zeme“.
Arklienos rasta „Turistų pusryčiuose“ ir kituose konservuose
© A.Didžgalvio nuotr.

„Arklienos aptikta „Troškintos jautienos“, „Troškintos jautienos skardinėje“ ir „Turstų pusryčiuose iš jautienos“ konservuose. Visus juos gamino „Kursu Zeme“, - BNS sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė.

Atlikti DNR tyrimai parodė, kad Latvijos bendrovės „Kursu zeme“ konservuose dalis jautienos buvo pakeista arkliena, nors informacija apie tai etiketėse nepateikta.

Tarnyba nurodė iš rinkos surinkti „Kursu zeme“ produkciją.

Pasak tarnybos, dažniausiai klastotės, kai į jautienos gaminius buvo įmaišoma arklienos, nustatomos įvairiuose šaldytuose ar konservuotuose jautienos pusgaminiuose. Atsižvelgiant į šią informaciją, Lietuvoje taip pat tiriami maisto produktai su jautiena: šaldytų lazanijų, padažų, koldūnų, šaldytų kebabų pusgaminių, mėsos kukulių ar mėsainių ir kitų produktų mėginiai.

VMVT duomenimis, jautienos klastojimo atvejai užfiksuoti 21 Europos sąjungos valstybėje.

Šią savaitę pranešta, kad Latvijos mėsos perdirbėjos „Forevers“ produkcijoje aptikta arklienos. Lietuvos Veterinarijos tarnyba dėl šio įvykio pradėjo tyrimą.

Vasarį Europos Sąjungoje kilo skandalas, kai keliose šalyse jautienos produktuose aptikta arklienos priemaišų.

Švedijos maisto pramonės milžinė "Findus" išėmė iš prekybos Prancūzijoje ir Švedijoje įvairius šaldytus maisto produktus. Didžiojoje Britanijoje iš parduotuvių išimta šaldyta lazanija, kai buvo nustatyta, jog gaminiuose iki 100 proc. mėsos sudaro arkliena. Arklienos jautienos produktuose aptikta ir Vokietijoje.

Maisto pramonės milžinė "Nestle" savo gaminiuose taip pat rado arklienos. Šie produktai praėjusią savaitę išimti iš prekybos Ispanijoje ir Italijoje.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (174)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Verslo naujienos

Liūdniausias scenarijus Graikijai (89)

Naujos valiutos įvedimas – reikšmingas įvykis. Pastarieji atvejai – markės įvedimas Vakarų Vokietijoje, Čekoslovakijos skyrybos 1993-iaisiais ar galiausiai paties euro sukūrimas – susiklostė sklandžiai dėl kruopštaus ilgalaikio planavimo ir plataus visuomenės palaikymo. Tačiau Graikijos atveju nebūtų nei vienos iš šių aplinkybių. Kas nutiktų, jei Graikijai visgi tektų grįžti prie drachmos, analizuoja „Bloomberg“.

Žmogus, kuris gali sugriauti euro zoną: kas jis toks? (189)

Penkis mėnesius nuo to laiko, kai žadėdamas apsaugoti šalį nuo ne vienus metus trunkančio griežto taupymo atėjo į valdžią, graikų premjeras Alexis Tsipras vis dar yra mįslė Graikijai ir Europai.

Graikija pasinaudojo siaubingu baigties scenarijumi (146)

„Manau, kad Graikija labai sąmoningai naudoja siaubingos baigties scenarijų kortą, siekdama daryti dar didesnį spaudimą kreditoriams. Tai tikrai aukšto lygio lošimas kortomis“, – interviu LRT Radijui sako ekonomikos analitikas, „Financial Times“ apžvalgininkas Martinas Sadbu.

Populiarėja neįprastos parduotuvės (2)

Įsivaizduokite prekybos centrą, kuriame nėra jokių plastikinių maišelių: pasvertus agurkus dedame tiesiai į krepšį, duoną perkame popieriniame maišelyje, pieno įsipilame į daugkartinę stiklo tarą, o sūrio atpjaunama į mūsų atsineštą dėžutę. Šia nauja, aplinkai draugiška verslo idėja užsikrečia vis daugiau austrų Vienoje, Lince, Klagenfurte.

A. Danė. Referendumas Graikijoje – raktas į tris skirtingų Europų vizijas? (12)

Kai 2012-aisiais metais Rygoje vykusioje TVF konferencijoje, Ch. Lagarde prilygino Latvijos (ir viso Baltijos regiono) vidinės devalvacijos metodiką pavyzdingam ir sektinam būdui išeiti iš krizės – tokie žodžiai ne tik aplenkė žemesniųjų sluoksnių, šalį palikusiųjų artimųjų ar viešojo sektoriaus darbuotojų kasdienybės realijas, bet lygiai taip - įgalino šiandien jau subrendusį ir aksioma tapusį mitą – tai, kad žirklinė „pasiūlos ekonomika” yra vienintelis kelias skatinant ekonominį (ir socialinį) atsigavimą.