Skelbiama, kad šie žmonės miršta mėgindami patekti į Europą, tačiau daugelio valstybių vadovai atsisako juos įsileisti.
Situacija pasikeitė praėjusią savaitę, kai buvo paskelbta mirusio trimečio Alano Kurdi nuotrauka. Berniuko kūnas nufotografuotas paplūdimyje Turkijoje, kai vaiko kūną bangos išnešė į krantą, nes apsivertė į Graikiją plaukusi valtis, kurioje buvo šio berniuko šeima, rašo newscientist.com.
Europos Sąjungos (ES) šalių narių vyriausybės yra sutarusios įsileisti vos 32 tūkst. pabėgėlių. Vis dėlto rugsėjo 14 d. bus svarstoma galimybė didinti šį skaičių iki 160 tūkst.
Tarptautinės migracijos organizacijos pateikiamais duomenimis, šiais metais į Europą jau atvyko 362 tūkst. nelegalių imigrantų, dar tūkstančiai nuolat plūsta. Skaičiuojama, kad 80 proc. pabėgėlių gelbėjasi nuo smurto, taigi Europa teisiškai privalo suteikti jiems prieglobstį.
Vis dėlto Europa, o taip pat ir visas likęs pasaulis įsileidžia itin mažą šių asmenų dalį. Žmonių migraciją tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad šios šalys taip elgiasi dėl dviejų priežasčių. Pirma, jaučiama baimė, kad pabėgėliai paskatins taip pat elgtis ir kitus savo tautiečius. Antra, imigrantai vertinami kaip ekonominė našta.
Vis dėlto atlikti tyrimai rodo, kad šie įsitikinimai yra klaidingi.
ES prieglobsčio suteikimo teisės aktai, kurie buvo patvirtinti XX a. dešimtajame dešimtmetyje, skirti valdyti nedidelius pabėgėlių srautus. Šiuose dokumentuose nurodoma, kad atvykę prieglobsčio ieškantys asmenys nebūtinai turi likti toje ES valstybėje, į kurią atvyko iš pradžių. Kaip papasakojo Madeline Garlick iš Europos migracijos politikos instituto, pirmojoje ES šalyje narėje paimami šių asmenų pirštų atspaudai, šie duomenys perkeliami į ES „Eurodac“ duomenų bazę.
Vis dėlto šalys linkusios taikyti šią taisyklę, nes, anot M. Garlick, taip administracine prasme yra paprasčiau suteikti pabėgėlio statusą.
Taigi tūkstančiai žmonių gyvena nešvariose pabėgėliams skirtose stovyklose Graikijoje, Italijoje ir Vengrijoje. 2001 m. patvirtinta ES direktyva įgalina ES apeiti šią sistemą ir priimti pabėgėlius skubos tvarka „masinio antplūdžio“ atveju. Liepos mėn. ES šalys narės pasinaudojo šia galimybe ir pritarė planui laisva valia priimti 32 tūkst. asmenų. Šiuo metu šie žmonės yra Italijos ir Graikijos teritorijose. Pabėgėlių skaičius kiekvienai šaliai skaičiuojamas atsižvelgiant į valstybės BVP, nedarbo lygį ir jau dabar ten esančių pabėgėlių skaičių.
M. Garlick teigimu, anksčiau ES niekada nebuvo taikiusi šio išskirtiniams atvejams skirto plano, nes šalys narės baiminasi, kad tokie veiksmai taptų paskatinimu dar didesniam antplūdžiui iš tų pačių valstybių. Ekspertų teigimu, būtent dėl šios priežasties Jungtinė Karalystė (JK) atsisako suteikti prieglobstį jau į Europą atvykusiems imigrantams, nes tai paskatintų dar didesnius atvykėlių srautus.
„Nėra patikimų tyrimų, įrodančių prielaidas, kad sprendimas suteikti prieglobstį imigrantams Europoje stimuliuotų dar didesnį jų srautą“, - įsitikinęs Alexanderis Bettsas iš Oksfordo universiteto Pabėgėlių tyrimų centro.
„Beveik visi pabėgėliai nori grįžti namo. Jie nenori sėdėti pabėgėlių stovyklose skaičiuodami, kur gi jie galėtų gauti didžiausias pašalpas“, - pridūrė jis.
„Nėra šį efektą įrodančių liudijimų“, - taip pat mano ir Ianas Godlinas iš Oksofordo Martino pasaulinių iššūkių mokyklos.
„Jei perpus sumažėtų rizika numirti, ar jų atvyktų daugiau? Vilties netekę žmonės šių dalykų neapskaičiuoja“, - įsitikinęs jis.
Atrodo, kad visiškai ramiai į situaciją reaguoja vienintelė ES šalis narė – Vokietija. Ši valstybe teigia pasiruošusi vien šiais metais priimti 800 tūkst. pabėgėlių. Tikimasi, kad imigrantai pataisys dėl senstančių darbuotojų susiklosčiusią situaciją šalyje ir pagal ES prieglobsčio suteikimo skubos tvarka taisykles bus galima legaliai įdarbinti pabėgėlius.
2012 m. Vokietijoje mirčių skaičius gimusių vaikų skaičių viršijo 200 tūkst. JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas nusileido visuomenės daromam spaudimui ir pranešė, kad JK iki 2020 m. prieglobstį suteiks tik 20 tūkst. pabėgėlių.
Net ir neatsižvelgiant į darbuotojų trūkumą imigrantai nebūtinai turi tapti našta. Rugsėjo 4 d. Pasaulio bankas, Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė darbo organizacija ir OECD turtingųjų šalių klubas pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad daugelyje šalių mokesčių ir socialinių įmokų pavidalu imigrantai sumoka daugiau nei gauna.
Praėjusiais metais paskelbto tyrimo ataskaitoje mokslininkai iš Londono universiteto koledžo teigia, kad tiek iš ES nepriklausančių, tiek ir iš ES priklausančių šalių į JK atvykstantys imigrantai tikrai yra vertingi.
Nuo 1995 m. JK imigrantai iš ES nepriklausančių šalių kartu su savimi atsivežė ir 35 mlrd. svarų (48,27 mlrd. eurų) išsilavinimo pavidalu. Į šią šalį 2000-2011 m. atvykę imigrantai kur kas rečiau nei patys britai pretendavo į pašalpas ir ne ką dažniau nei britai pretendavo į socialinį būstą. Maža to, šiuo periodu į valstybės iždą jie sumokėjo 5 mlrd. svarų (6,88 mlrd. eurų) mokesčių pavidalu.
Iš dalies šiuos duomenis galima paaiškinti tuo, kad dauguma imigrantų yra jauni, todėl jiems prireikia palyginti nedaug socialinės paramos. Šių asmenų indėlis į ekonomiką, kai jie pasiekia reikiamą amžių ir asimiliuojasi, prilygsta šalyje gimusių asmenų indėliui, o teigiamas efektas iš teisų yra reikšmingas.
Carlosas Vargasas Silva iš Oksfordo universiteto migracijos observatorijos prognozuoja, kad tuo atveju, jei į šalį šiais metais būtų įleista 260 tūkst. imigrantų, per 50 artimiausių metų JK valstybės skola galėtų sumažėti perpus.
„Atlikta keliolika gerų tyrimų, kurių rezultatai liudija apie teigiamą imigrantų ekonomikai daromą poveikį“, - įsitikinęs I. Goldinas.
„Didžioji dalis surinktų duomenų rodo, kad poveikis ekonomikai iš esmės yra teigiamas“, - jam pritaria ir A. Bettsas.
Jo nuomone, itin palankus indelis į ekonomiką fiksuojamas, kai imigrantai jau yra įgiję gerą išsilavinimą – būtent tokie ir yra sirai.
„Skirtingai nuo įprastinių imigrantų, pabėgėliai nesirenka, vykti ar ne“, - sakė A. Bettsas. Taigi, A. Bettso teigimu, prieglobsčio ieškančių pabėgėlių indėlis šiek tiek skiriasi. Šie asmenys ketina grįžti į tėvynę, jei tam susiklostys palankios sąlygos, jei ne, šie žmonės adaptuosis kaip ir kiti į šalį atvykstantys imigrantai.
„Gali pasireikšti lokalus neigiamas poveikis darbo rinkai, tačiau ši problema gali būti išspęsta“, - neabejojo A. Bettsas. Pavyzdžiui, minimalaus atlyginimo nustatymas gali užkirsti kelią šiai problemai.
Egzistuoja tyrimų, liudijančių apie tai, kad imigrantai sukuria darbo vietas vietos gyventojams.
„Imigrantų srautas gali kirsti per atlyginimus, tačiau dažniausiai tai paliečia kitus imigrantus; be to, šis mažėjimas tesiekia 1-3 proc. Paprastai poveikis atlyginimams ir darbo vietoms yra neutralus arba teigiamas“, - patikino Mathiasas Czaika iš Oksfordo universiteto.
Akivaizdu, kad Vokietija šiuo klausimu laikosi aiškios pozicijos.
„Kiekvienas euras, kurį išleidžiame apmokydami imigrantus, - tai euras, skirtas išvengti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo“, - teigiama praėjusią savaitę paskelbtame Vokietijos vyriausybės pranešime. Kitokiu atveju Vokietijai tektų skirti daugiau pinigų socialinėms išmokoms, nes darbo jėgos trūkumas kenkia pramonei ir darbo vietoms.
Kodėl gi kitos valstybės priešinasi pabėgėlių srautui?
Mokslininkų teigimu, šios priežastys nėra susijusios su ekonomika. Panašu, kad nerimaujama dėl atvykstančiųjų kultūrinio poveikio. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėn. Slovakija pranešė ketinanti įsileisti tik krikščionybę išpažįstančius sirus.
Vis dėlto Europai teks išmokti spręsti kultūrinių skirtumų klausimą ir pasispręsti dėl prieglobsčio suteikimo taisyklių, nes atvyksta vis daugiau pabėgėlių.
A. Bettso teigimu, Jordanijoje, Turkijoje ir Libane esančių pabėgėlių iš Sirijos stovyklų situacija prastėja, taigi vis didesniam šių asmenų skaičiui tenka ieškoti prieglobsčio kitur. „Šioms ir kitoms šalims, kur glaudžiasi daug pabėgėlių, pavyzdžiui, Kenijai reikia didesnės pagalbos, nes kitokiu atveju visa pabėgėlių režimo sistema sugrius“, - neabejojo jis.
