Kad Lietuvos įmonės galės vežti pieno produktus į Argentiną, oficialiai patvirtino Argentinos nacionalinės sveikatos ir maisto kokybės tarnyba.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad tai – gera žinia: nors Argentina – tolima šalis, tačiau, pasak ministrės, tai – milžiniška rinka ir puiki galimybė lietuviškiems maisto produktams.
Paklaustas, ar tikrai taip yra, Marijampolės pieno konservų fabriko vadovas Aristidas Kulvinskas ima juoktis.

„Suprantate, šalyje, kur yra gana gerai išvystyta pienininkystė... Galime, žinoma, džiaugtis, bet mums iš to didelės naudos nebus“, – mano A. Kulvinskas.

Jo nuomone, Lietuvai būtų tikrai naudinga Kinijos rinka. „Ten mūsų veterinarijos tarnybos buvo suveikusios gana gerai, ten – tikrai normali rinka. Ten yra vartotojai, kurie nei turi pieno produktų, nei turi pieno vartojimo įgūdžių. O Argentina... Na, graži šalis“, – ironizuoja A. Kulvinskas.

Pasak jo, visas pasaulis atviras Lietuvai, tik kai kuriose šalyse yra pieno produktų įvežimo apribojimai, juos reikėtų panaikinti. Tačiau apskritai esą tikrai geresnių rinkų už Argentiną. „Mūsų pieno produktai, pavyzdžiui, yra ir Šiaurės Afrikoje, Azijos šalyse, ten iš tikrųjų trūksta pieno produktų. Smarkiai abejoju, ar Argentinoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) sugebėtume konkuruoti su gerai išvystyta pieno pramone“, – dvejoja Marijampolės pieno konservų fabriko vadovas.

Pakalbinti bendrovės „Rokiškio sūris“ atstovai neatmetė galimybės ateityje į Argentiną eksportuoti tokius specifinius pieno produktus, kaip kietasis sūris. Tačiau sykiu jie pastebi, kad šioje šalyje masiniam eksportui rinka nepalanki.

Panašią nuomonę išsako ir „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. „Kiekviena galimybė yra svarstoma, tikrai neatmetame. Tik Argentina yra šalis, eksportuojanti pieno produktus į visą pasaulį. Taigi, manyčiau, būtų gana sudėtinga ten parduoti [pieno produktus]. Mus domina tokios šalys, kaip Brazilija, kuri yra importuojanti šalis. Bet, kalbant apie Argentiną, sudėtingai įsivaizduoju, kaip ten konkuruotume“, – teigia G. Bertašius. 

Anot jo, lietuviškų pieno produktų argentiniečiai geriausiu atveju galėtų paragauti po metų ar net daugiau. Mat tai ilgas procesas: atsiradus kontaktams, siunčiami pavyzdžiai, bandomosios partijos.
„Manyčiau, kad tikrasis eksportas į vieną ar į kitą šalį prasideda po vienų ar galbūt net kelerių metų. Ypač kalbu ne apie Europos šalis, kur mes žinomi, bet apie tolimąsias šalis – Aziją, Pietų Ameriką ar arabų šalis. Taigi reikia tikrai ne vienerių metų laiko, kol prasideda normalus eksportas, kai galima krauti į per mėnesį po vieną kitą konteinerį produktų“, – aiškina „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius.

Pieno perdirbėjai sako, kad juos domina Brazilija ir jau apie kelerius metus laukia, kol jiems atsivers Kinijos rinka. Kada tai galėtų įvykti, konkretesnio atsakymo neturi ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

„Su Kinija yra padarytas tikrai labai didelis darbas. Kai aš prieš ketverius metus kai kuriems pienininkams pasiūliau, kad reikia pradėti tvarkyti dokumentus į Kiniją, buvau sutiktas su šypsena. Tačiau mes tą darbą pradėjome: kiekvienam produktui atskirai buvo užpildyti atskiri klausimynai kinų kalba, jie buvo išsiųsti į Kiniją. Buvo derinti sertifikatai, yra peržiūrimi dokumentai. Darbas yra daromas, su Kinija yra bendraujama“, – tikina J. Milius.

Jis taip pat priduria, kad Lietuvą domina Brazilija. Kartu su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene J. Milius į šią šalį žada vykti gegužę. Jis pasakoja, kad kai kurios pieno įmonės ypač suinteresuotos į Braziliją vežti sūrius.

„Taip pat laukiame ekspertų [sprendimų] dėl pieno produktų. Dėl žuvies dar nenoriu sakyti, bet irgi greitai gali būti geros žinios“, – tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.

Rusijai paskelbus embargą, Lietuva skyrė dar daugiau dėmesio naujų rinkų paieškoms. Lietuviški pieno produktai eksportuojami į kaimynines šalis: Baltarusiją, Lenkiją, Estiją, taip pat – į Rytų ir Azijos šalis, o nuo šiol bus galima juos vežti ir į Argentiną.