2013 m. vasarį kalbėdamas žurnalo VALSTYBĖ organizuojamoje ekonomikos konferencijoje Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas įvardijo, kad sostinės centrinės dalies investicinis potencialas siekia 2 mlrd. litų. Tai pinigai, kurie artimiausiais metais gali būti investuoti tam paruoštose miesto erdvėse, ypač dešiniajame Neries krante esančiame naujajame miesto centre.
„Visi faktai rodo, kad XXI šimtmetis yra miestų amžius, todėl darysime viską, kad Vilnius būtų pats geriausias miestas gyventi ir investuoti. Daug rodiklių tai patvirtina – pernai tapome ketvirti pasaulyje, skaičiuojant užsienio investicijų augimą, esame vienas žaliausių miestų Europoje ir gyvenimo kokybe lenkiame daugelį Europos sostinių. Be to, jau netrukus sostinėje bus vykdoma projektų už daugiau kaip 0,5 mlrd. litų“, – sakė Vilniaus miesto meras.
Anot miesto galvos, artimiausiu metu Vilniuje bus investuojama daugiau kaip 580 mln. litų. Konstitucijos prospekte suplanuota daugiafunkcio komplekso „Quadrum“ ir „Ibrahim“ administracinio pastato su apartamentais statyba, taip pat planuojama didinti viešbučio „Naujasis Vilnius“ ir Vilniaus centrinę universalinę parduotuvę, statyti A klasės biurų Konstitucijos prospekte. Dar apie 250 mln. litų galimų artimiausių metų investicijų – į biurų centrus, viešbučius, gyvenamųjų namų kompleksus Gedimino prospekte, šalia Kalvarijų ir Mindaugo gatvių esančiose teritorijose.
Be to, Vilniaus miesto savivaldybė planuotų investuoti apie 100 mln. litų, kad būtų rekonstruotos Lvovo ir Krokuvos gatvės. Čia ateityje atsirastų pėsčiųjų alėjų, žaliųjų erdvių, skverų, planuojamoje naujoje Kernavės gatvėje turėtų atsirasti jaunimui skirtų erdvių, riedučių parkas. Ketinama sutvarkyti ir slėnį prie Baltojo tilto, Kalvarijų gatvę pritaikyti naujajam miesto transportui. Svarbus akcentas tas, kad Vilniaus prioritetas – koncentruoti investicijas miesto centre.
Patvirtintas Vilniaus miesto strateginis planas 2010–2020 m. ir Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas iki 2015 metų. Detaliau apie Vilniaus miesto ekonominį potencialą ir plėtros prioritetus rašoma šiame numeryje spausdinamame interviu su meru A. Zuoku, tad kartotis nėra prasmės. Gal tik paliesiu seną ir pastaraisiais metais vis dėlto retai viešojoje erdvėje aptariamą Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją.
Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininkas Edgaras Stanišauskas pasakoja, kad šių miestų bendradarbiavimas ir potencialo suvienijimas svarbus ne tik jiems patiems, bet ir visai Lietuvai. Anot pašnekovo, daugiausia Susisiekimo ministerijos dėka greitėja susisiekimas tarp dviejų miestų. 2004 m., kai buvo įkurtas Dvimiesčio komitetas, vienas pagrindinių jo tikslų ir buvo siekti greitesnio susisiekimo tarp Vilniaus ir Kauno. Šiandien greitis autostradoje padidintas nuo 100 iki 110 km per valandą, o spartus geležinkelių modernizavimas leis traukiniams važiuoti gerokai didesniu nei 100 km per valandą greičiu. Vadinasi, iš vieno miesto centro į kitą nuvyksime greičiau nei per valandą.
Žinoma, E. Stanišauskas pripažįsta, kad bendrų projektų galėtų būti ir daugiau. Pavyzdžiui, bendras visuomeninis transportas. Susijungę Vilniaus ir Kauno oro uostai galėtų konkuruoti ne tarpusavyje, o su kitais regiono oro uostais. „Visą tą laiką ir lig šiol veikia Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisija, kuri vien 2012–2013 m. suorganizavo per 15 įvairių renginių. Šiame sąraše yra ir oficialus pasiūlymas Kauno rajono, Vilniaus rajono, Kaišiadorių, Trakų ir Elektrėnų savivaldybėms kartu dalyvauti nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM 2013 Kanuose, ir gausybė kultūrinių renginių, pavyzdžiui, gegužės pabaigoje vyksiančio projekto „Šokis mus jungia“ organizavimas“, – apibendrina Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininkas.
O kokią išvadą galime daryti mes? Nieko įspūdingo šiame fronte neįvyko – Vilnius ir Kaunas kaip buvo, taip ir liko du labai skirtingi miestai...
Ryga: su cukierkų fabriku ir klaidomis, kurias taiso
Rygos miesto plėtros departamento strateginės valdybos vadovas Armandas Kruzė šių metų pradžioje, komentuodamas naująjį ilgalaikės miesto plėtros planą, pripažino, kad ankstesnė Latvijos sostinės plėtros strategija kai kuriais atvejais buvo klaidinga, to rezultatas – Ryga tapo decentralizuotu miestu. Rajonai, kuriuose buvo aktyviai statomi nauji gyvenamieji pastatai ir komerciniai objektai, miesto žemėlapyje atrodo kaip išbarstytos salos, izoliuotos viena nuo kitos. Praktika parodė, kad tokiai plėtrai nebuvo jokio ekonominio pagrindo. Dar daugiau, būtent tokia plėtra tapo sąstingio priežastimi, dėl jos žlugo daug projektų.
Naujieji prioritetai: artimiausius septynerius metus bus aktyviai plėtojamas miesto centras, mokslo ir inovacijų teritorija kairiajame Dauguvos krante šalia naujosios Latvijos nacionalinės bibliotekos ir Skanstės rajono teritorija – kaip naujasis finansų bei verslo centras. Taip pat numatoma atokesnių, bet miestui svarbių teritorijų plėtra, tokių kaip Mežaparkas (Vingio parko analogas) ar naujoji pramoninė širdis Granitos gatvės rajone.
Skanstė – arčiausiai istorinio Rygos centro esanti mažai užstatyta teritorija. Dabar ten yra centrinių bankų biurų, medicinos įstaigų ir daugiafunkcė arena, kurioje telpa 11 tūkst. žmonių. Planuojama į šią teritoriją sutraukti dar daugiau verslo ir paslaugų objektų.
Granita suplanuota kaip teritorija, kurioje kursis įmonės, kurioms reikalingi ištekliai (dideli žemės sklypai, elektra, vanduo). Pirmaisiais etapais ketinama sutelkti apie 38 tūkst. darbuotojų, o vėlesniais etapais sukurti iki 24 tūkst. naujų darbo vietų. Dabar Rygos miestas investuoja pinigų, kad sukurtų reikiamą infrastruktūrą: tiesia gatves ir sprendžia patogaus susisiekimo viešuoju transportu problemą.
Pasak A. Kruzės, labai svarbus Rygos prioritetas – „depresuojančių“ rajonų renovavimas. Dar nuo carinės Rusijos laikų Ryga buvo pramoninis miestas, nenusileidžiantis Sankt Peterburgui ir Varšuvai. Tarpukario laikais į Rygos fabrikus dirbti masiškai traukė ir lietuviai. Tačiau per pastaruosius 20 metų miesto orientacija stipriai pasikeitė. Dabar Ryga, viena vertus, yra tipinis miestas muziejus, kita vertus, miestas uostas. Pramoninės zonos tapo miestą darkančiomis žaizdomis.
Taigi, naujojoje Rygos miesto plėtros strategijoje identifikuotos degraduojančios teritorijos bei objektai ir numatytas planas, ką su jais daryti. Apleistos ir nebegalinčios toliau veikti gamyklos, užterštos pramoninės zonos, lūšnynai ir nebaigtos statybos patenka į atgaivinimo planus.
Kaip visa tai atrodys praktikoje? Vienas sėkmingiausių apleistų ir šiurpą keliančių teritorijų atgaivinimo pavyzdžių – šalia Rygos turgaus (netoli autobusų ir traukinių stočių) ir buvusių uosto sandėlių esanti teritorija, vadinama Spīķeri. Bendradarbiaujant miesto valdžiai ir permainomis suinteresuotam savininkui buvusioje apleistoje ir kriminalizuotoje aplinkoje kuriamas nuostabus kūrybinis kvartalas su koncertų ir parodų salėmis, lėlių muziejumi, kavinėmis bei restoranais. Rygos miestas investavo daugiau nei 2 mln. latų iš struktūrinės Europos Sąjungos paramos. Nuoširdus įvertinimas – iš tiesų labai neprastas rezultatas.
Rygos miesto plėtros departamento strateginės valdybos vadovas A. Kruzė atkreipia dėmesį, kad daugybė atgaivinimo projektų mieste vykdomi su mokomosios programos „Sukurk Rygą!“ dalyviais, įvairių sričių ekspertais, kraštovaizdžio architektais, architektūros dirbtuvėmis, miesto planuotojais, kelių inžinieriais ir dailininkais. Daug pasiūlymų sulaukiama ir iš miesto gyventojų. Kaip parodė atliktos apklausos, didelė dalis rygiečių nori dalyvauti viešosios erdvės plėtros procese. Su gyventojais gana ilgai buvo derintas ir Rygos ilgalaikės plėtros planas.
Rygos meras: „Stokholmas ir Ryga egzistuoja skirtinguose pasauliuose...“
Dabartinis Rygos meras Nilas Ušakovas – ryški asmenybė Latvijos politinėje padangėje. Ambicingas jaunosios kartos politikas, neprastas oratorius ir viešųjų ryšių specialistas. Tačiau nuo mūsiškio sostinės vadovo jį skiria galbūt esminis bruožas – N. Ušakovas kur kas mažiau skraido padebesiais ir rygiečiams dažniau pasakoja apie jų žemiškų problemų sprendimą. Štai keli pavyzdžiai.
„Laimėję rinkimus 2009 m. paveldėjome miestą, kurio socialinė padėtis buvo labai sunki, o biudžetas sumažėjęs nuo 600 iki 400 mln. latų. Ir iš karto apie 20 mln. latų sutaupėme sumažinę municipalinių tarnautojų etatus ir algas. Palyginkime – Rygos mokyklų kasmetis remontas kainuoja apie 12 mln. latų. Didžiausias iššūkis – socialinės problemos, teko kovoti su išaugusiu nedarbu ir spręsti dar iki ekonominės krizės susikaupusias socialines problemas. Pastaruoju metu nedarbas susitraukė, bet išaugo skurdžiai gyvenančių žmonių skaičius. Mes įsitikinome, kad ekonomikos augimas ir pinigų kiekio padidėjimas šalies bei miesto apyvartoje automatiškai neišsprendžia visų socialinių problemų. Net jeigu pas mus atvyks dvigubai daugiau turistų iš Sankt Petergurbo ar Pskovo, o mūsų farmacininkai Rusijai parduos dar daugiau remantadino, 55 metų rygietė bedarbė vis tiek liks vargšė. Todėl pagalba vargstantiesiems bus mūsų politikos prioritetas artimiausiu metu“, – viename interviu dėstė Rygos meras.
Antrasis prioritetas – infrastruktūra, problemos, kurios kaupėsi metų metus. Labai padidintos miesto investicijos į mokyklas, vaikų darželius ir kultūros objektus.
Trečiasis prioritetas – turizmas. Rygos turizmo politikos šūkis – „Kas gerai Rygos gyventojams, tas gerai ir turistams“. Pasak N. Ušakovo, kadangi Rygos miestas turi nedaug pinigų, stengiasi viską planuoti taip, kad efektas būtų kompleksinis. „Kai mes Rygos turistinį patrauklumą reklamuojame kitose šalyse, investuotojams siunčiame signalą, kad mūsų ekonominė situacija gerėja. Jeigu leidžiame pinigus policijai stiprinti, vadinasi, mieste tampa saugiau ir jaukiau dirbti. Pavyzdžiui, sukūrėme turizmo policijos padalinį. Jeigu kalbame apie turizmo politiką apskritai, mes pradėjome nuo nulio. Ėmėme leisti pinigus miesto reklamai užsienyje, pasirinkome tris pagrindines rinkas: Rusiją, Skandinaviją ir Vokietiją. 2010 m. buvo labai didelis turistų iš Rusijos skaičiaus augimas – iki 70 procentų. Stipriname švenčių rinkodarą, pradedant Naujaisiais metais ir baigiant Joninėmis“, – dėsto N. Ušakovas.
Ir vis dėlto – kokiu miestu siekia tapti Ryga? Žaliausiu, linksmiausiu, turtingiausiu? Miesto meras neslepia: „Kai mane kviečia į tarptautines konferencijas ir aš sėdžiu greta Stokholmo ar Frankfurto mero, kai jie aptarinėja smart housing temą, suprantu, kad gyvename skirtinguose pasauliuose. Kam man smart housing technologijos, kai pas mane 40 proc. stogų kiaurų? Kita vertus, progresas reikalingas. Mes turime „Programą 2020“, kurioje numatytas perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Dabar 5 proc. šilumos pagaminama iš biokuro, bet planuojame šį procentą pakelti iki 15, šiam tikslui statome naujas katilines. Didiname mokamų automobilių stovėjimo vietų skaičių ir įvedame viešojo transporto juostas. Plečiame dviračių takų tinklą. Viskas pamažu. Taip, mes turime miesto plėtros planą iki 2025 m., tačiau nekeliame sau visuotinių tikslų. Kol kas nekeliame. Reikia rasti pinigų kanalizacijai ir kad turistas gerai jaustųsi šiame mieste.“
Talinas: 2018 m. pelnyti žaliosios Europos sostinės titulą
Pagrindiniai keliami uždaviniai: užtikrinti miesto gyventojų gerovę, didinti miesto konkurencingumą, spręsti socialines problemas, stiprinti savivaldą, tobulinti viešąsias paslaugas, stipriai akcentuoti elektroninių paslaugų plėtrą, taip pat gamtosauginiai plėtros principai, subalansuota plėtra. Kokį Taliną ateityje įsivaizduoja jo vadovai? Tai aukštos gyvenimo kokybės miestas, traukiantis ir turistus, ir investuotojus. Todėl bus siekiama 2018 m. gauti Europos žaliosios sostinės titulą.
Talinas, kaip ir Ryga, savo plėtros programoje labai daug dėmesio skiria socialinių problemų sprendimui, pagrindiniai prioritetai – gyvenimo kokybės gerinimas vargstantiems, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms, turintiems negalią. Planuojama aktyviai palaikyti darbo centrus neįgaliesiems, pritaikyti jiems miesto viešąjį transportą. Dar vienas ambicingas Talino tikslas – užtikrinti, kad visi mieste gyvenantys vaikai gautų vietą darželyje – iki 2017 m. planuojama papildomai sukurti per 600 vietų. Du vaikų darželius planuojama apstatyti, pritraukus užsienio kapitalo.
Tačiau be konkurencijos pats įdomiausias Talino sprendimas – nemokamas miesto viešasis transportas. Tam praėjusiais metais organizuotame referendume pritarė 75 proc. Estijos sostinės gyventojų. Talinas tapo pirmuoju iš didžiųjų pasaulio miestų, kuris įgyvendino nemokamo viešojo transporto idėją. Viso šio gėrio kaina – 12 mln. eurų per metus, arba 2,5 proc. viso Talino miesto biudžeto.
Talino valdžia sako, kad šiuo žingsniu siekia nušauti iš karto du zuikius: suteikia miestiečiams socialinę paramą ir skatina Taline gyvenančius bei dirbančius, bet jame gyvenamosios vietos nedeklaravusius žmones tapti taliniečiais. Reikalas tas, kad, norint nemokamai naudotis Talino viešuoju transportu, reikia įsigyti specialią kortelę ir ją registruoti internetu. Šiuo metu Taline gyvena apie 420 tūkst. žmonių, kortelių išduota apie 200 tūkst., o kasdien viešuoju transportu naudojasi apie 100 tūkst. miestiečių. Talino meras Edgaras Savisaaras mano, kad ši sistema paskatins žmones deklaruoti savo gyvenamąją vietą mieste, o tai padės surinkti daugiau mokesčių. Šiuo metu nuo 20 iki 40 tūkst. žmonių Taline gyvena nedeklaravę savo gyvenamosios vietos. Be to, viešojo transporto nuostoliams padengti skiriamos piniginės lėšos, gaunamos iš turizmo.
Apibendrinant galima konstatuoti, kad visi trys miestai stengiasi ir dirba. Gal tik retorika skiriasi. A. Zuoko vizijose vilniečiai tampa vis turtingesni. Rygos meras nori, kad būtų kuo mažiau vargstančiųjų. Na, o Talinas? Žalias ir nemokamai vežiojantis.
