Kai kurie pamiršo, ką reiškia rekonstrukcija, kiti turi problemų dėl automobilių stovėjimo vietų, dar kiti – laikosi nepriimtinos koncepcijos. Dėl šios priežasties ilgai pirmavę prieš kaimynus, dabar jie atsilieka nuo latviškų ir estiškų prekybos centrų.

„Verslo žinių“ organizuotame „Prekybos forume“ tokią nuomonę išsakė didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės prekybos bendrovės „Aprangos“ grupė generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.

Serga, bet galima išgydyti

Jo vadovaujama grupė esą turi parduotuvių daugelyje žinomų prekybos centrų trijose valstybėse. Verslininko teigimu, Lietuvos prekybos centrai visada buvo lyderiai Baltijos šalyse, nes turėjo privalumą – juose ne tik prekiaujama, bet veikia ir pramogų centrai. Tačiau padėtis, anot jo keičiasi.

„Šiuo metu Lietuvos prekybos centrai praranda pranašumą prieš kitus. Kodėl? Pastaruoju metu plėtrą vykdome per nišinius projektus. Kad galėtume dirbti su kitokiais pirkėjais ir atsižvelgti į jų interesus, mums reikia specifinių prekybos centrų. Šia prasme Latvijoje dabar geriausia situacija“, – kalbėjo R. Perveneckas.
Rimantas Perveneckas

Anot jo, šioje šalyje centrų valdytojai daug investuoja į atsinaujinimą joje dirbti paprasčiausia. Estijoje, verslininko žodžiais, „prasidėjo „beprotnamis“. Esą ten prekybos centrai statomi vienas po kito, tad nežinia, ką galvoja juos finansuojantys vietos bankai. Juolab, kad dalis naujų statybų, apie kurias buvo skelbta, jau nutrauktos. O rinkoje pirmavę Vilniaus prekybos centrai nebėra geriausi.

„Šiuo metu Vilniaus centrai serga pagydomomis ligomis. Vilniaus „Akropolis“ rinkos lyderis, flagmanas pamiršo žodį „rekonstrukcija“ ir, mano supratimu, koridoriai, reklama, kioskai atrodo prastai ir gąsdina ne tik mus, bet ir mūsų svečius. Bet tai lengvai pataisoma. Kiti prekybos centrai turi ligų kurias irgi galima pagydyti“, – svarstė verslininkas ir pridūrė, kad PC „Europa“ neišsprendžia automobilių stovėjimo aikštelės problemos, o „Panorama“ – „pasiklydo tarp aukštų filosofijų“.

„Aprangos“ vadovo nuomone, Vilniuje trūksta specializuotų prekybos centrų taip pat tokių, kuriuose galėtų pelningai veikti prabangesnių prekių ženklų parduotuvės.

Anot jo, vartotojai nuo 2011 m. gerokai pasikeitė, tad ir prekybos centrai turėtų keistis: „Jie turi atitikti išaugusius vartotojo poreikius. Tą akivaizdžiai jaučiame, nes išaugo protestuojančių vartotojų karta, kurie neina į kai kuriuos centrus, nes jiems „ne lygis“.

Visų norinčių nesutalpina

„Akropolis“ LT direktorė Dovilė Šiekštelytė-Batutienė priminė, kad ketvirtadalis viso Vilniaus „Akropolio“ prekybos ploto buvo atnaujinta 2013 m. kai atsidarė pirmoji H&M parduotuvė ir didžiausias Baltijos šalyse knygynas.

Be to, pernai renovuotas Vilniaus ir Šiaulių prekybos centrų eksterjeras. Tokia pati rekonstrukcija šį pavasarį bus įgyvendinta ir Klaipėdoje. Be to, čia vyksta restoranų zonos rekonstrukcija.

„Vilniaus „Akropolis“ veikia jau 15 metų, tad, suprantama, kad keičiantis technologijoms, pirkėjų poreikiams, pačiai mažmeninės prekybos rinkai, turi keistis ir pastato erdvės. Tie pokyčiai matomi atidarant kiekvieną naują parduotuvę (o jų, naujų arba rekonstruotų, Vilniaus „Akropolyje“ kasmet atidaroma daugiau nei 20) – jų vitrinos, apšvietimas, interjeras skiriasi nuo to, kokios parduotuvės buvo prieš 5 ar 10 metų“, – aiškino vadovė.

Anot jos, šiuo metu analizuojama situaciją ir siekiama nustatyti, kokie pirkėjų reikalavimai prekybos centrams bus ne po metų, o po penkerių. Atsižvelgus į juos bus įgyvendinami kiti atnaujinimai.
Akropolis

„Vieni jų reikalaus technologinių, IT sprendimų ir bus atliekami pirkėjui net nepastebint, kiti – sakykim, apšvietimo, grindų, lubų dangos, mažosios architektūros atnaujinimo – be abejo, bus akivaizdesni. Tad šiandien kalbame ne apie tai ar reikia atsinaujinti, bet – kaip. Kai būsime priėmę konkrečius sprendimus apie juos informuosime ir nuomininkus, ir mūsų pirkėjus“, – tikino D. Šiekštelytė-Batutienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Vilniaus „Akropolyje“ veikia daugiau nei 250 nuomininkų, o nuo jo veiklos pradžios visas plotas yra išnuomotas 100 proc. Esą norinčiųjų čia atsidaryti parduotuves yra daugiau nei galima priimti.

„Vienos parduotuvės orientuojasi į tam tikrą pirkėjų segmentą, kitos stengiasi pasiekti kuo platesnį klientų ratą. Suprantame, kad jų norai gali skirtis, o mūsų kaip prekybos ir pramogų centro valdytojų užduotis yra suderinti šiuos pageidavimus. Tačiau iki šiol rimtų, argumentuotų pastabų dėl Vilniaus „Akropolio“ nesame sulaukę, kaip ir parduotuvių, kurios nenorėtų pas mus dirbti“, – sakė vadovė.

Anot jos, Vilniaus „Akropolyje“ kasmet apsilanko apie 15 mln. pirkėjų, čia veikiančių prekybos ir paslaugų įmonių bendra apyvarta viršija 250 mln. Eur kasmet, o pernai buvo apie 280 mln. Eur.

Neseniai prekybos centrų plėtrą trijose Baltijos šalyse apžvelgė čia veikiančių DELFI portalų žurnalistai.

Paaiškėjo, kad nors bendras prekybos centrų plotas Lietuvoje didesnis nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau jį skaičiuojant tūkstančiui gyventojų pirmauja Estija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (195)