Anot jos, vienas iš svarbiausių veiksnių aprangos ir tekstilės pramonės gamybos augimui, darbo produktyvumo ir gaminių konkurencingumo didinimui yra materialinių ir tiesioginių investicijų panaudojimas.
Per pastarąjį dešimtmetį į tekstilės ir odos dirbinių gamybą buvo investuota 431,4 mln. litų tiesioginių investicijų, materialinės investicijos iš įmonių finansinių šaltinių siekė 173 mln. litų.
"Didėjanti konkurencija skatina įmones daugiau investuoti į naujas technologijas, o ne didinti darbo užmokestį", - sakė V.Rimkevičienė.
Šalyje gamintų aprangos ir tekstilės pramonės prekių daugiausiai išvežta į Europos Sąjungos (ES) šalis (84,5 proc. bendro eksporto), į NVS išgabenta 4,8 proc. šios produkcijos. Pagrindiniai prekybos partneriai išlieka Vokietija, Danija, Didžioji Britanija, Švedija, Italija, Belgija ir Prancūzija.
Per septynis šių metų mėnesius, palyginti su 2001-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, 6,1 proc. daugiau parduota tekstilės gaminių, 5,3 proc. daugiau siūtų drabužių, tačiau sumažėjo (26,2 proc.) odos ir jos dirbinių gaminių prekių apimtis.
V.Rimkevičienės teigimu, sumažėjo ir medvilninių ir šilkinių audinių gamybos apimtys. Šilkinių audinių gamyba, pasak jos, sumažėjo dėl nevykusio privatizavimo - bankrutavo įmonė "Šilkas". Bendrovei "Kauno audiniai" teko sumažinti gamybą dėl "Sodros" pradėtos skolų išieškojimo procedūros.
Pasak V.Rimkevičienės, kol kas neaiškus ir "Alytaus tekstilės" likimas, nes bendrovės kontrolinį akcijų paketą nuo 1998 metų valdantis Singapūro koncernas "Tolaram Group" neinvestavo privatizavimo sutartyje numatytų 240 mln. litų.
Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonė sukuria beveik 17 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, joje dirba 27 proc. visų pramonės įmonių darbuotojų. Šios pramonės šakos produkcija sudaro apie 18 proc. visos šalies išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos.
Lietuvoje veikia 574 tekstilės įmonės (be individualių), ir tai sudaro 20 proc. visų pramonės įmonių.