Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, jis vyko visoje Lietuvos teritorijoje. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai, rezultatų paklaida siekia 3,1 proc.
Paaiškėjo, kad po 21,8 proc. gyventojų „į rankas“ norėtų uždirbti po 501-800 eurų ir 1201-1500 eurų.
Tyrėjų duomenimis, mažesnes sumas – iki 1200 eurų – dažniau įvardijo moterys, vyresni nei 45 m. respondentai, vidutinio išsimokslinimo, mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai. Didžiausias sumas – 2000 eurų ir daugiau - dažniau nurodė vyrai, 18-25 metų respondentai, didmiesčių gyventojai.
Kiek Lietuvos gyventojai norėtų uždirbti?
| Koks atlyginimas „į rankas“ per mėnesį Jus tenkintų? (proc.) | Procentas nuo visų apklaustųjų |
| 300-500 eurų | 3,8 |
| 501-800 eurų | 21,8 |
| 801-1200 eurų | 30,7 |
| 1201-1500 eurų | 21,8 |
| 1501-1800 eurų | 7,5 |
| 1801- 2000 eurų | 4,4 |
| 2001-2500 eurų | 3,0 |
| Daugiau nei 2500 eurų | 4,8 |
| Nežino / neatsakė | 2,2 |
| Iš viso: | 100 |
Kokio atlyginimo prašo ieškantys darbo?
Įdarbinimo ir darbuotojų paieškos paslaugas teikiančios bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Božena Petikonis-Šabanienė DELFI pasakojo apie pastebėtus lūkesčius atlyginimams.
„Mažiau nei 501 eurą tikisi gauti aptarnavimo, gamybos sferos darbuotojai, atliekantys techninio pobūdžio darbą, rutinines užduotis, turintys nedaug darbo patirties, studentai, asmenys, norintys grįžti į darbo rinką po ilgesnių pertraukų. Kartu su patirtimi ir atsakomybių didėjimu auga ir atlyginimo lūkesčiai, tad vyriausieji specialistai, nedidelių komandų vadovai, pavyzdžiui, pamainos vadovai, už tam tikrą sudėtingesnį procesą atsakingi darbuotojai jau įvardija 501-800 eurų sumą“, - vardijo ji.
Bendroves duomenimis, į šią kandidatų kategoriją taip pat patenka siauresnės specializacijos specialistai: specifines programas, sistemas ar kalbas mokantys žmonės.
„Tai – bene didžiausia darbuotojų imtis. Ją sudaro 3-5 metų darbo patirties turintys specialistai, dirbantys prekybos, klientų aptarnavimo, administravimo, apskaitos, gamybos sektoriuose. Lūkesčiai nuo 801 iki 1200 eurų vienija daugiau nei 5 metus savo srityje išdirbusius darbuotojus. Paprastai jie pasižymi platesniu įgūdžių ir atsakomybių spektru, yra pasiruošę prisiimti ne tik nuopelnus, bet ir pasekmes, procesų lyderio vaidmenį. Tai – aukštesnės kvalifikacijos specialistai, neretai funkciniai vadovai, dirbantys prekybos, pardavimų vadybos, finansų, inžinerijos, transporto srityse“, - komentavo B. Petikonis-Šabanienė.
Patyrę vadovai, turintys pavaldinių ir esantys oficialiai atsakingi už procesus įmonėje, dažniau mini atlyginimo lūkesčius nuo 1500 iki 2000 eurų.
„Jų lūkesčiai neretai yra susiję su realiais rezultatais, kuriuos jie įsipareigoja pasiekti, dirbdami toje pozicijoje, atsakomybės mastu, procesų sudėtingumu, pavaldinių skaičiumi. Į didesnę nei 2000 eurų mėnesinę algą pretenduoja itin specifinių verslų darbuotojai, didelių kolektyvų vadovai, naujausių technologijų specialistai“, - kalbėjo B. Petikonis-Šabanienė.
Įdomu tai, kad įdarbinimo specialistai pastebėjo, kad ieškant darbo lietuviško kapitalo įmonėje prašoma mažesnio atlyginimo, o kreipiantis į užsienio kapitalo bendrovę – didesnio.
Taip pat svarbus geografinis aspektas: tam pačiam darbui samdomų darbuotojų atlyginimo lūkesčiai didmiesčiuose ir mažesniuose miesteliuose gali skirtis trečdaliu ar daugiau.
Įvertino vidutinį darbo užmokestį: jo gana
Lietuvos statistikos departamento 2014 m. III ketv. duomenimis, vidutinis atlyginimas šalyje siekia 541,1 euro.
Socialinių mokslų analitikas ir ekonomistas Romas Lazutka mano, kad tokio atlyginimo turėtų pakakti gyvenant pagal lietuviškus standartus.
Pasak R. Lazutkos, ilgainiui situacija keisis ir suma skirta būsto paskolai taip pat bus būtina išlaidų eilutė vertinant, kokia turėtų būti pakankama alga.
„Lietuvoje sovietmečiu dalis žmonių privatizavo butus, tad didelė dalis gyventojų turi savo būstą. Dabartiniai tyrimai rodo, kad apie 15 proc. žmonių, į darbo rinką įsiliejusių po nepriklausomybės atgavimo, nuosavo būsto neturi. Matyt, kitiems būstą palieka seneliai ar tėvai padeda jį įsigyti, tad ir jauni žmonės gali turėti būstą ir neturėdami būsto paskolos. Nepamirškime, kad yra ne tik Vilnius, bet ir kiti miestai, kur būstai nėra tokie brangūs“, - atkreipia dėmesį jis.
Kas kiek uždirba Lietuvoje
Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. Lietuvoje daugiausia visą darbo laiką dirbusių darbuotojų ir gavusių minimalų darbo užmokestį buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (25,2 tūkst.), apdirbamosios gamybos (16,7 tūkst.) ir švietimo (14,3 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 300 eurų su mokesčiais, juos atskaičius yra apie 252 eurus.
Didžiausias algas (daugiau nei 2 500 eurų) uždirbančių žmonių daugiausia taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse. Tiesa, tokių darbuotojų nėra daug: 2013 m. statistikai jų suskaičiavo kelis tūkstančius.
Pagal veiklos sritis, 2014 m. III ketv. duomenimis, po daugiau nei 1 000 eurų vidutiniškai uždirba chemikalų ir chemijos pramonės, vaistų ir farmacijos, elektros gamybos ir perdavimo, informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, piniginio tarpininkavimo, lėšų pensijoms kaupimo ne „Sodroje“, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios srities specialistai.
