„Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsią, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau. Tokios besitęsiančios tendencijos leidžia manyti, kad nemažai namų ūkių tampa finansiškai atsparesni, nes dažniausiai įvardyta paskata taupyti būtent ir yra noras jaustis saugesniam finansinių negandų akivaizdoje", - sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.
Dažniausiai taupoma siekiant apsisaugoti nuo galimo finansinės būklės pablogėjimo (59 proc.) arba norint turėti užtektinai lėšų nenumatytoms išlaidoms (48 proc.). Ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, vaikų mokslams, senatvei, arba brangesniems pirkiniams ateityje taupo kas trečias namų ūkis.
Sutaupyti pavyksta beveik pusei namų ūkių (47 proc.). Kaip ir pernai, dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma siekia nuo 31 iki 150 Eur (tiek atsidedą teigė 47 proc. visų sutaupiusiųjų), o ketvirtadaliui sutaupiusiųjų namų ūkių pavyko sutaupyti daugiau nei 150 Eur per mėnesį (ankstesnės apklausos metu - 28 proc.). Devyni iš dešimties respondentų, kuriems praėjusį pusmetį pavyko sutaupyti, teigė, kad ketina tą daryti ir toliau, o bendrai sutaupyti tikisi beveik du iš trijų namų ūkių. Vis dėlto apklausos rodo, kad nors daugelis nori ir planuoja taupyti, nemaža gyventojų dalis to nepadaro.
Patyręs finansinių sunkumų, beveik kas antras (44 proc.) namų ūkis pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas (ankstesnės apklausos metu - 36 proc.), kas penktas - skolintųsi iš giminaičių ar draugų.
Bendrai savo šeimos finansinę padėtį palankiai vertina kas antra šeima. Tačiau per pusmetį tokių namų ūkių dalis šiek tiek sumažėjo. Blogai savo finansinę būklę vertinusiųjų labiausiai padaugėjo tarp mažiausias pajamas (iki 350 Eur per mėnesį) uždirbančių namų ūkių (nuo 64 iki 82 proc.).
Skolinimosi atžvilgiu didelių pokyčių gyventojai neįvardija: turėję kokių nors finansinių įsipareigojimų teigė šiek tiek mažiau nei penktadalis, o turimus finansinius įsipareigojimus didele našta ir toliau įvardijo beveik pusė finansiškai įsipareigojusių apklaustųjų, tačiau truputį sumažėjo negalėjusiųjų laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Daugiausia apklaustųjų mano, kad būsto kainos arba nesikeis (26 proc.), arba padidės ne daugiau kaip 10 proc. (29 proc. apklaustųjų). Be to, beveik 8 proc. sumažėjo dalis manančiųjų, kad būsto kainos kils daugiau nei 10 proc.
Šiemet pirmą kartą šios apklausos metu Lietuvos bankas aiškinosi gyventojų finansinio raštingumo lygį. Rezultatai rodo, kad į visus su skolinimusi, infliacija ir lėšų kaupimu susijusius klausimus teisingai atsakė tik kas šeštas respondentas. Anot A. Škarnulio, tai leidžia manyti, kad anaiptol ne visada gyventojų finansiniai sprendimai būna racionalūs.
