Nemėgstu naudotis privilegijomis ir todėl tikrai jomis nepiktnaudžiauju. Bet elementarus žmonių nesupratingumas tikrai sunervina ir tada būnu pasiruošus pulti į atlapus. Lygiai taip pat malonius jausmus sukelia ir nelauktas žmonių dėmesys. Taigi palyginimui - du bankai, dvi istorijos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Trumpai piniginei operacijai užsukau į vieną banką. Ant rankų 1,5 mėn. kūdikis. Su mažąja užsukau todėl, kad palikti dienos metu neturiu kam, o į banką reikėjo. Banke kaip visada - iš 6 darbo vietų, dirba 3, nors darbuotojai sėdi visose. Visada kyla tas pats klausimas - tos kitos darbo vietos ir darbuotojai jose, matyt, specialiai yra tam, kad erzintų klientus, nes dar neteko matyti, kad kuriam nors banke klientus aptarnautų visose darbo vietose.

Taigi išsimušu numeriuką ir laukiu. Mažoji miega, taigi palaukti šiek tiek galiu. Tuo labiau, kad prieš mane laukia tik du žmonės. Po kelių minučių vienas po kito prisirenka daugiau žmonių, taigi apsidžiaugiu, kad laiku atėjau. Bet kaip visada, suveikia Merfio dėsnis - negana to, kad jau operacijas atliekantys žmonės jų net nesiruošia baigti (net santuoką įforminti trunka greičiau), tai dar ir vienas po kito užsidega jau net ir po manęs atėjusių žmonių numeriukai.

Taigi po kurio laiko mano kantrybė baigiasi ir eilinį kartą nepamačius savo numeriuko švieslentėje, ryžtingai nužingsniuoju prie banko darbuotojos. Tiesiai šviesiai išreiškiu nepasitenkinimą sistema - kas per tvarka, kad vienam žmogui aptarnauti banko darbuotojui reikia mažiausiai pusvalandžio, ir kad dėl savo operacijos turiu laukti nežinia kiek, kai dalis po manęs atėjusių klientų jau seniai buvo aptarnauti.

Taip pat išreiškiu nepasitenkinimą elementariu nesupratingumu - visos banko darbuotojos matė ant rankų mažą kūdikį, tik suprasti, kad atsibudusiam alkanam kūdikėliui palauk nėra, banko darbuotojoms per sudėtinga.

Banko darbuotoja gana piktu balsu pareiškia, kad padaryti ji nieko negali, nes jau paspaudė kito kliento numeriuką (galima būtų pagalvoti, kad nuo tų numeriukų priklauso jos gyvybė). Ta jau iškviesta klientė pasitaikė pensininkė, todėl užleisti savo eilę mamai su kūdikiu ant rankų, t.y. man, jai būtų prilygę mirčiai, nes banko darbuotojai pareiškus, kad man vis tik dar teks palaukti, toji pensininkė mane nužvelgė nugalėtojos žvilgsniu. Taigi su savo 1,5 mėn. mažąja pralaukiame dar pusvalandį. Viskas ko sulaukiu, tai tik šaltas: „Atsiprašome, kad taip ilgai reikėjo laukti“.

Vasarą, likus mėnesiui iki gimdymo, lankiausi kitame banke. Kadangi buvo vakaras, o bankas prekybos centre, taigi žmonių buvo daugybė. Nors nėštumas į pabaigą, o oras pasitaikė karštas, bet jaučiausi puikiai, taigi nusprendžiau palaukti. Kaip minėjau, piktnaudžiauti privilegijomis nemėgstu, tuo labiau, kad į banką galiu atvykti ir ryte, kai žmonių mažai. Todėl išsimušu numeriuką ir nieko nereikalaudama, atsistojusi šone ramiai stebiu užsidegančius numeriukus ir laukiu savo eilės.

Banko salės šone yra informacijos vieta. Man atėjus darbuotojo ten nėra. Netrukus pasirodo ir darbuotoja. Ji peržvelgia salę, kažką trumpai paspaudo kompiuteryje, tada prieina prie eilės numeriukų aparato ir atspausdina numeriuką. Šypsodamasi prieina prie manęs, ištiesia tą numeriuką, kuriame parašyta VIP klientas, ir sako: „Kai tik kuri nors darbuotoja atsilaisvins, bus jūsų eilė“. Lieku maloniai nustebinta jaunos banko darbuotojos supratingumu ir dėmesiu klientui. Paprasta, elementaru, malonu.

Tikrai nesistengiu naudotis padėtimi, kad ant rankų mažas kūdikėlis ir visur su ja važinėti, kad tik gaučiau aptarnavimą be eilės. Lygiai taip pat ir besilaukdama nepuldavau be eilės. Net ir pati nepalankiai pasižiūriu į besilaukiančias moteris, kurios demonstratyviai visur lenda, piktai šaukdamos: „Aš gi laukiuosi!“

Puikiai suprantu, kad laiką branginam kiekvienas, todėl kiek tik galiu reikalų tvarkyt ar į parduotuvę išsiruošiu rytais, ar kitu metu, kai dauguma žmonių dirba. Bet vis tik susidūrus su elementariu žmonių nesupratingumu, esu pasiruošusi pulti. Ir labai gaila, kad mūsų visuomenėje to nesupratingumo dar labai daug.

P.S. Kompanijos marketingui skiria didžiulius pinigus, bet ne kiekviena supranta, kad labiausiai atsiperkantis marketingo įrankis yra patys darbuotojai. Ne kas kitas, o būtent darbuotojai per trumpą laiką arba niekais pavers milijonines marketingo sumas, arba gerokai padidins jų vertę.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (55)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

G. Nausėda apie prezidento rinkimus: prie šito klausimo bus galima sugrįžti labai rimtai (57)

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda neneigia dalyvausiąs 2019 metų...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (47)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos išpuolio mikroautobuso vairuotojas nustatytas, jo ieškoma visoje Europoje (10)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (9)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

Draugo gedėjusi kalytė pagaliau laiminga: įveikti sielvartą padėjo kačiukai

Kai kalytės Floros šeima priglaudė 20-metį katiną Dexter'į, energinga malamutė kaipmat...

Holivudas gedi vieno garsiausių visų laikų komikų J. Lewiso (3)

Sulaukęs 91-erių mirė vienas žinomiausių visų laikų komikų ir šou pasaulio atstovų Jerry...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (148)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...