Koks psichopatiškų biržos maklerių santykis vakarų Ukrainoje? Koks vidutinis verslo knygų redaktorių (ar verslo knygų rašytojų) IQ? Kiek Rusijos carienė Jekaterina II turėjo meilužių? Tokius klausimus knygoje „Juodoji gulbė“ užduoda JAV mokslininkas Nassimas Nicholasas Talebas.
Juodoji gulbė
© AP/Scanpix

Jis teigia, kad plečiantis žinojimui kartu didėja ir painiava, sąmyšis, nesuvokimas ir klaidos. Knygoje apie nenuspėjamų reiškinių poveikį įvairioms gyvenimo sritims N. N. Talebas įvertina skirtumą tarp to, ką žmonės iš tiesų žino, ir to, ką jie mano žiną.

DELFI pateikia ištrauką iš originalios ir įkvepiančios leidyklos „Eugrimas“ išleistos knygos. „New York Times“ bestselerių sąraše ji praleido 36 savaites, parduota daugiau nei 4 mln. egzempliorių.

Ištrauka iš knygos „Juodoji gulbė“

Patyrinėkime tai, ką aš vadinu epistemine arogancija, tai yra mūsų puikybę, susijusią su mūsų žinojimo ribotumu. Epistēmē yra graikų k. žodis, reiškiantis žinojimą; pavadinti graikišku žodžiu abstrakčią sąvoką – tai lyg ir suteikti jai reikšmingumo.

Išties mūsų žinios didėja, bet stiprėja ir mūsų pasitikėjimas savimi, tad plečiantis žinojimui kartu didėja ir painiava, sąmyšis, nesuvokimas ir klaidos.

Imkime, pavyzdžiui, pilną žmonių kambarį. Atsitiktinai išsirinkime skaičių. Jis gali ką nors reikšti: psichopatiškų biržos maklerių santykį vakarų Ukrainoje, parduotus šios knygos egzempliorius per tam tikrus mėnesius, kuriuose yra raidė „r“, vidutinį verslo knygų redaktorių (ar verslo knygų rašytojų) IQ, Jekaterinos II meilužių skaičių ir t. t.

Paprašykite kiekvieno kambaryje esančio žmogaus savarankiškai įvertinti galimą šio skaičiaus verčių diapazoną taip, kad jie būtų įsitikinę esą 98 proc. teisūs ir mažiau nei 2 proc. neteisūs. Kitaip tariant, kad ir ką jie spėtų, bus 2 proc. tikimybė, kad nepataikys. Pavyzdžiui:

„Esu 98 proc. įsitikinęs, kad Radžastano gyventojų yra nuo 15 iki 23 mln.“

„Esu 98 proc. įsitikinęs, kad Jekaterinos II meilužių buvo nuo 34 iki 63.“

Galite padaryti išvadas apie žmogiškąją prigimtį suskaičiavę, kiek jūsų tyrimo žmonių įspėjo neteisingai; turbūt manote, kad ne daugiau kaip du iš šimto dalyvių. Atkreipkite dėmesį, kad subjektai (jūsų aukos) laisvai pasirenka norimą diapazoną: jūs mėginate įvertinti ne jų žinojimą, o veikiau tai, kaip jie vertina savo žinojimą.

Taigi – kokie rezultatai? Kaip ir daug kas gyvenime, atradimas buvo netikėtas, stebinantis, atskleidžiantis šį tą naujo ir reikalaujantis laiko jį gerai „suvirškinti“.

Nassimas Nicholasas Talebas
Nassimas Nicholasas Talebas
© wikipedia nuotr.

Pasakojama, kad Albertas ir Raiffa, – mokslininkai tyrėjai, kurie tai pastebėjo, – iš tiesų ieškojo visai ko kito, daug nuobodesnio: jie analizavo, kaip žmonės išsiaiškina tikimybes priimdami sprendimus, kai susiduria su neapibrėžtumu (mokslininkai tai vadina kalibracija, tikslumo patikrinimu). Tyrėjai liko sumišę.

Tikrinamų žmonių atsakymų tikslumo 2 proc. paklaida realybėje virto beveik 45 proc. paklaida! Daug ką pasako tai, kad iš pradžių buvo parinkti Harvardo verslo mokyklos studentai, ne itin kuklūs, nesavikritiški. Verslo administravimo magistrai šiuo aspektu yra gana bjaurūs, o tai galėtų paaiškinti jų verslo sėkmę.

Vėlesni tyrimai parodė, jog kitos žmonių grupės yra kuklesnės ir turi mažiau arogancijos. Taksi vairuotojai ir durininkai yra labai kuklūs. Politikai ir įmonių vadovai – deja... Paliksiu juos vėlesniam laikui.

Ar mes dvidešimt du kartus per daug patogiai jaučiamės su tuo, ką žinome? Regis, taip. Šis eksperimentas buvo pakartotas tuzinus kartų, pasirenku įvairias gyventojų grupes pagal profesijas, pagal kultūrą; beveik kiekvienas empirinis psichologas ir sprendimų teorijos specialistas stengėsi atlikti šį eksperimentą savo klasėje, kad parodytų studentams didžią žmonijos problemą: mes tiesiog nesame tokie išmintingi, kad galėtume pasitikėti savo žiniomis.

Numatyta 2 proc. paklaida dažniausiai virsta 15–30 proc. paklaida, atsižvelgiant į tai, kokia gyventojų grupė ir kokia tema tiriama.

Aš pats atlikau eksperimentą ir, aišku, nepataikiau, nors sąmoningai mėginau būti kuklus ir pasirinkti didelį diapazoną – ir vis dėlto toks mano prašovimas pro šalį renkantis diapazoną yra mano profesinės veiklos esmė.

Ši tendencija, regis, būdinga visoms kultūroms, net toms, kurios mėgsta kuklumą – tikriausiai ji panaši ir Kvala Lampūro centre, ir senovinėje Amijūno gyvenvietėje, esančioje (dabar) Libane.

Vakar popiet Londone turėjau seminarą ir važiuodamas į jį mintyse ėmiau rašyti, nes taksi vairuotojas turėjo nepaprastą gebėjimą „rasti eismo spūstį“. Nusprendžiau per seminarą atlikti greitą eksperimentą.

Paprašiau dalyvių spėti Umberto Eco bibliotekos knygų skaičių, jis, kaip žinome iš pirmos dalies įžangos, yra 30 000 tomų.

Iš 60 dalyvių nė vienas nepasakė tokio didelio diapazono, kuris apimtų tikrąjį skaičių (2 proc. paklaida tapo šimtaprocentine). Šis atvejis gali būti nukrypimas nuo normos, bet jį apsunkina neįprasti skaičiai. Įdomu, kad žmonės pasirinko labai didelius ir labai mažus skaičius: vieni – nuo 2 000 iki 4 000, kiti – nuo 300 000 iki 600 000.

Teisybė, kažkas perspėjo mus dėl testo ypatybės: jį galima drąsiai atlikti ir nustatyti diapazoną nuo nulio iki begalybės; bet tai jau nebebūtų „kalibracija“ – tas asmuo nesuteiktų jokios informacijos ir šitaip negalėtų priimti informatyvaus sprendimo. Šiuo atveju sąžiningiau tiesiog pasakyti: „Nenoriu žaisti šito žaidimo, aš tiesiog neįsivaizduoju.“

Galima rasti ir priešingų pavyzdžių – žmonių, kurie perspaudžia į priešingą pusę ir iš tiesų perdėtai įvertina savo paklaidą: galite turėti labai atsargiai parenkantį žodžius pusbrolį arba prisiminti kolegą biologijos profesorių, kuris demonstruodavo nesveiką kuklumą; ta tendencija, apie kurią čia kalbu, tinka populiacijos vidurkiui, bet ne pavieniam gyventojui.

Yra nemažai variantų, nukrypstančių nuo to vidurkio, kartkartėmis pateikiančių prieštaringų pavyzdžių. Tokie žmonės yra mažuma – ir kadangi retai ko nors pasiekia, jie nevaidina pernelyg didelio vaidmens visuomenėje.

Episteminė arogancija daro dvigubą poveikį: mes perdėtai vertiname tai, ką žinome, ir nepakankamai įvertiname nežinomybę, sumažindami galimo nežinojimo diapazoną (t. y. sumažindami neapibrėžtumo erdvę).

Šio iškreipimo pritaikymas susijęs ne vien tik su žinių siekiu: tik pasižiūrėkite į aplinkinių žmonių gyvenimus. Tiesiog kiekvienas sprendimas, susijęs su ateitimi, bus paveiktas šio iškreipimo.

Mes, žmonija, nuolatos nepakankamai įvertiname ateities galimybes, nukrypstančias nuo iš pradžių įsivaizduoto kurso (greta kitų tendencijų, kurios kartais dar sustiprina efektą). Imkime akivaizdų pavyzdį: pagalvokite, kiek daug žmonių išsiskiria.

Beveik visi jie žino statistiką, kad nuo trečdalio iki pusės visų santuokų žlunga, bet kažkodėl tuokdamiesi abu to nenumato. Žinoma, tik „ne mes“, juk „mes taip puikiai sutariame“ (tarsi kiti tuokdamiesi būtų blogai sutarę).

Primenu skaitytojui, kad aš nesistengiu suprasti, kiek žmonės žino, o tik įvertinu skirtumą tarp to, ką žmonės iš tiesų žino, ir to, ką jie mano žiną.

N.N. Talebo knygos Juodoji gulbė viršelis
N.N. Talebo knygos Juodoji gulbė viršelis
© .
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į Paryžių vėl plūsta turistai

Į Paryžių vėl grįžta turistai, po teroristinių išpuolių vengę Prancūzijos sostinės....

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (1)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Lietuvos „Gjensidige“ šiemet patyrė 3,4 mln. eurų nuostolių (4)

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (12)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (42)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Top naujienos

Seimo socdemai su valstiečiais bando sudaryti slaptą paktą

DELFI duomenimis, antradienį Seimo Socialdemokratų frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (1)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (60)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (106)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (30)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (128)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (12)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

Beveik 20 metų japonus pažįstantis lietuvis papasakojo, kas jį stebina iki šiol

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro (ASC) vadovas dr. Aurelijus Zykas DELFI...

Barselonoje buvo planuojamas kur kas didesnis išpuolis (1)

Vienas iš įtariamų išpuolio Barselonoje rengėjų teisme pripažino, kad buvo planuojama įvykdyti...