Daugiausiai apie gyvybės draudimą nusimano namų šeimininkės ir moterys motinystės atostogose, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakyta apklausa. Gauti rezultatai atskleidė, kad Lietuvos gyventojai apskritai mažai žino apie tai, kam skirtas gyvybės draudimas, o kas dešimtas žmogus į šį klausimą atsakyti apskritai negalėtų.
© Shutterstock nuotr.

Daugiausiai žino namų šeimininkės

Dauguma – beveik 8 iš 10 – apklaustų gyventojų painioja gyvybės draudimą su apsauga nuo nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų. Taip mano tiek miesto, tiek kaimo gyventojai. „Labai nustebino tai, kad vis dėl to didelė dalis gyventojų nežino, kad gyvybės draudimo tikslas visų pirma yra artimųjų finansinė apsauga mirties ir kitu atveju. Nesvarbu, ar renkamasis gyvybės rizikos draudimas ar kaupiami pinigai, vis dėl to pagrindinis tikslas yra finansinė apsauga atėjus X dienai“, - sakė LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.

Daugiausiai žinių, apie tai, kas vienas pagrindinių gyvybės draudimo tikslų yra artimų žmonių finansinė apsauga, turi aukštąjį išsilavinimą turintys 30 – 39 metų amžiaus žmonės, tie, kurie uždirba daugiau nei 1 tūkst. litų per mėnesį ir namų šeimininkės bei moterys motinystės atostogose. Šią tendenciją A. Bakšinskas paaiškino turimo laiko ištekliais ir siekiu apsaugoti vaikus. „Galbūt jos vis dėlto turi šiek tiek daugiau laiko šiam dalykui. Pasižiūrėkime vien susirašinėjimą smalsumo reikalais - ten, kur susirašinėja mamos, iš tikrųjų matosi, kad dėl šiuolaikinių technologijų dalyvavimas tokioje suaktyvėjęs. - sakė jis. - Kitas dalykas, be abejo, mamai šiais laikais ar tėčiui su vaiku namuose – kaip nepagalvosi apie jį ar jo ateitį? Yra ir psichologiniai dalykai“, - kalbėjo A. Bakšinskas.

Psichologines priežastis įvardijo LGDĮA komunikacijos darbo grupės vadovas Ernestas Skeberis:„Būtent mamoms tas nesaugumo jausmas sukelia didesnį poveikį pasirūpinti savo saugumu: tiek savo, tiek vaikelio. Vis tik mama tikriausiai psichologiškai labiau prisirišusi prie vaiko ir jo aprūpinimo. Dažniausiai vaikas paliekamas vienas su mama, kai atsitinka skyrybos – o jos atsitinka dažnai. Vadinasi, mamai tenka didysis rūpestis išlaikyti, o vaiko išlaikymas irgi kainuoja pakankamai daug, todėl labiau psichologiškai rūpinamasi vaiko saugumu“.

LGDĮA užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad apie tai, jog gyvybės draudimas gali padėti kaupti ir lėšas senatvei, žino vos penktadalis (20,6 proc.) sostinės gyventojų. „Atrodo sostinėje turėtų būti daug supratingų žmonių, tačiau mažiausiai nurodžiusių, kad gyvybės draudimo tikslas yra kaupimas senatvei. Beje, vilniečiai dar prasčiau pasirodė nurodydami tikslą, kad draudimas yra skirtas lėšų kaupimui vaikams. Tai - iš viso tik 10 proc. vilniečių. - sakė A. Bakšinskas. - Iš tikrųjų matosi, kad vilniečiai vaikų studijomis dar nelabai domisi“. LGDĮA atstovas apibendrino, kad iš tikrųjų vilniečiai apie gyvybės draudimą žino gana mažai lyginant su kitų vietovių gyventojais, o teisingiausiai gyvybės draudimo tikslą supranta namų šeimininkės ir moterys motinystės atostogose.

Labiausiai draudžia vaikus

Apklausos rezultatai parodė, kad apie tai, kada išmokamas gyvybės draudimas lietuviai žino daugiau. „Iš esmės gyventojai žino, kad išmoka mokama ir kitais atvejais (ne tik patyrus traumą ar nelaimingą atsitikimą- DELFI), tačiau neabejotinai trūksta žinių apie kaupimą ir išmokas mirties atveju“, - sakė A. Bakšinskas. Jis pajuokavo, kad išmokos mokėjimą daugelis su nelaimingais atsitikimais sieja remdamiesi kalbomis, pavyzdžiui, apie atostogose koją susilaužiusį kaimyną.

Paaiškėjo, kad beveik 3 iš 10 apklaustųjų iš visų šeimos narių pirmiausiai gyvybės draudimu apdraustų vaikus. „Pastaraisiais metais mes patys didelę propagandinę kampaniją darėme informuodami gyventojus apie tai, kad reikia kaupti vaikų naudai, taip pat ir ne gyvybės draudimo įmonės gana plačiai informuoja žmones apie nelaimingų atsitikimų draudimą, ypač prieš prasidedant mokslo metams. Antra priežastis – kad vis dėl to studijos pasidarė mokamos ir šeimos vis dažniau susiduria su problemomis vaikams pradėjus studijuoti, pradėjus savarankišką gyvenimą“, - sakė jis.

Įdomu tai, kad vaikų draudimo svarbą labiausiai susirūpinę jau atžalas užauginę žmonės. „Taip dažniausiai teigė 50 – 59 m. tarnautojai, turintys žemas pajamas bei smulkių miestų gyventojai. - sakė jis. - Yra toks paradoksas, kad teisingiausiai, kad reikia kaupti vaikų ateičiai žino ta gyventojų grupė, kuriai kaupti iš esmės yra per vėlu. Tokiame amžiuje greičiau jau anūkams reikia kaupti“. Taip yra todėl, kad tuomet realiai susiduriama su lėšų vaikams trūkumu. „Tokiame amžiuje dažniausiai jau susiduria tėvai su pilnamečiais vaikais, kuriuos jau reikia išleisti į mokslus ir jau tada pamato, kad reikia iš kažkur gauti pinigų. Bet jau būna per vėlu“, - sakė E. Skeberis.

A. Bakšinsko teigimu, gyventojai vis dėl to žino, kad svarbiausia drausti šeimos maitintoją. Taip atsakė beveik pusė apklaustųjų – 43,4 proc. Tokią nuomonę daugiausiai turėjo aukštąjį išsilavinimą turintys 30 – 39 m. amžiaus gyventojai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose.

Draudžiasi mažesnei sumai nei pakaktų išgyventi

Žmonių požiūris į tai, kiek pinigų reikės pragyvenimui, bei tai, kokios gyvybės draudimo sumos pasirenkamos, skiriasi. Nors tik 7,7 proc. gyventojų užtektų iki 10 tūkst. litų metams, tokia suma gyvybe draudžiasi 27, 5 proc. gyventojų. „Svarstant apie sumą, reikalingą išgyvenimui, būtina atsižvelgti į pagrindinio šeimos maitintojo pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Juos įvertinus, rekomenduojama rinktis bent vienerių metų pajamas atitinkančią draudimo sumą, tačiau, esant galimybei, verta pagalvoti ir apie ilgesnį laikotarpį“, - sakė A. Bakšinskas.

Daugiau nei 100 tūkst. gyvybės draudimo sumą pasirenka 4,9 proc. besidraudžiančiųjų. Daugiausiai žmonių mano, kad jiems metams pragyvenimui pakaktų 59, 8 proc. Tokią draudimo sumą taip pat renkasi ir daugiausiai apklaustų respondentų – 44,3 proc.

Pasak LGDĮA atstovų, šiuo metu Lietuvoje yra pasirašyta apie 400 tūkst. galiojančių draudimo sutarčių, apsidraudusių iš viso yra apie 600 tūkst.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (8)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (7)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (47)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Kovos su terorizmu ekspertas: ruoškimės, tuoj teroristai panaudos naują ginklą (109)

Ateityje teroristų ginklu dideliuose Europos miestuose gali tapti valdomi dronai su sprogmenimis. Tai...

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (73)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (122)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Kauniečiai butų pirkėjai pakeitė kryptį (9)

Nekilnojamojo turto ekspertai stebi kintančius kauniečių poreikius renkantis gyvenamąjį būstą....

Ką veikti už paplūdimio ribų?

Atvykus į pagrindinius mūsų šalies kurortinius mietus, Palangą bei Šventąją, ko gero,...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (29)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (88)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

9 drabužius gadinantys įpročiai, apie kuriuos nepagalvojote

Nepriklausomai nuo to, ar renkatės naujus garderobo elementus paprasčiausioje, ar itin prabangioje...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (286)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Odos vėžio simptomai, kurie dažnai būna nematomi (12)

Dažniausiai – 99 atvejais iš 100 – odos vėžys yra aiškiai regimas kūno paviršiuje (nors...