Apdovanojimo „Už nuopelnus verslui“ 2014 m. pretendentai

 (2)
Ketvirtadienio vakarą Vilniaus „Pirklių klube“ vyksta Ūkio ministerijos organizuojamas Verslo dienos šventinis renginys, per kurį jau dešimtus metus iš eilės geriausiems šalies verslininkams įteikiami apdovanojimai „Už nuopelnus verslui“.
Pirklių klubas
© Organizatorių nuotr.

Šiais metais įmonės pretenduoja į devynias nominacijas. Iš gautų paraiškų Ūkio ministerijos sudaryta komisija konkursui kiekvienoje nominacijoje atrinko po tris geriausias įmones, iš kurių renkamas nugalėtojas.

Apdovanojimą „Už nuopelnus verslui“ 2014 m. pretenduoja gauti:

„Drąsios investicijos“ – UAB „Aurika“, UAB „A. Žilinskis ir ko“, UAB „Germanika“.

„Inovatyvių sprendimų lyderis“ – UAB „Eltesta“, UAB „Itero IT“, UAB „Mantinga Food“.

„Versli moteris“ – Laima Vėželienė (UAB „EX prompto“), Daiva Daugvilienė (UAB Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla), Vida Maišėnienė (UAB „Vidista“).

„Jaunas ir verslus“ – Ugnius Adomaitis (UAB „Aradas ir Ko“), Paulius Sladkevičius (UAB „Hacbee“), Aurimas Vainauskas ir Vytautas Alekna (UAB „Maina ir Co“).

„Nauji pramoniniai sprendimai“ – AB „Achema“, UAB „Columbus Lietuva“, AB „Lietuvos geležinkeliai“.

„Sėkminga verslumo iniciatyva“ – AB DNB bankas, UAB Prekybos centras internete, VĮ „VIF“ („Verslauk Invest Fondas“).

„Socialinis inovatorius“ – UAB „Callcredit Operations“, UAB „Lietuvos energija“, AB „Šiaulių energija“.

„Tvirtas žingsnis į eksporto rinkas“ – UAB „Altechna“, UAB „Aurika“, UAB „Ruptela“.

„Regiono verslo lyderis“ – UAB „BOEN Lietuva“, UAB „Juodeliai“, UAB „Lanksti linija“.

Per Verslo dienos renginį taip pat bus apdovanojami Ūkio ministerijos studentų magistro darbų konkurso nugalėtojai ir jų vadovai. Šiuo kasmet organizuojamu konkursu Ūkio ministerija siekia paskatinti gabius studentus pasidalyti savo atliktais tyrimais, įžvalgomis ir gautais rezultatais ekonomikos augimo srityje.

Ūkio ministerija skelbia visus pretendentus į apdovanojimą „Už nuopelnus verslui“ 2014 m.


„Regiono verslo lyderis“
 – į šią nominaciją pretenduoja įmonių projektai, kuriems buvo suteikta ES parama ir baigti įgyvendinti iki 2014 m. I pusmečio.

UAB „BOEN Lietuva“. Elektrėnų savivaldybėje, Kreivonių kaime, įsikūrusi įmonė „BOEN Lietuva“ gamina kietmedžio parketą, specialiai sporto salėms skirtą grindų dangą. Įmonė, pasinaudojusi Europos Sąjungos parama, pastatė itin efektyvią termofikacinę elektrinę, kuri leido sumažinti įmonės sąnaudas apsirūpinant šilumos ir elektros energija. Antroje pagal dydį Europoje parketo gamykloje „BOEN Lietuva“ dirba daugiau nei 1 200 žmonių. Įmonė į Lietuvą pritraukė investuotojų iš kitų Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Šveicarija, Austrija, Norvegija. Bendrovės atstovai teigia, kad šiemet į cechų plėtrą, naujoms staklėms ir krautuvams įsigyti bus investuota dar 25 mln. litų, ketinama sukurti naujų darbo vietų.

UAB „Juodeliai“. „Juodeliai“ – 20 m. veiklos patirtį turinti viena didžiausių medienos perdirbo įmonių Baltijos šalyse. Šiuo metu įmonėje dirba daugiau nei 350 darbuotojų. Iš jų beveik 130 darbuotojų dirba naujai atidarytame medienos pjovimo ceche Radviliškyje, kas turi reikšmingą įtaką šio rajono bedarbystės mažėjimui. Moderniausias medienos pjovimo cechas Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo atidarytas šių metų birželio mėnesį baigus įgyvendinti projektą, kurio bendra vertė – daugiau kaip 42 mln. litų. Projekto įgyvendinimas prisidėjo prie Aukštaitijos regiono ekonomikos skatinimo. Stabilų įmonės vystymąsi lemia kertinės įmonės vertybės – kokybė, atsakingumas ir novatoriškumas.

UAB „Lanksti Linija“. Alytuje įsikūrusi metalo gaminių projektavimu ir gamyba užsiimanti bendrovė „Lanksti linija“ siekia tapti Šiaurės ir Vakarų Europos regionų rinkos lydere. Bendrovė taip pat užsiima nestandartinių metalo gaminių projektavimu ir gamyba, kombinuotų metalo ir plastiko, metalo ir medžio gaminių gamyba, surinkimu ir pakavimu. Bendrovės atstovai teigia, kad per paskutiniuosius ketverius metus dėl didelio ryžto ir darbo, taip pat naudodamasi Europos Sąjungos paramos priemonėmis, įmonė sugebėjo net 45 proc. padidinti darbo našumą, sukūrė 80 naujų darbo vietų ir bemaž dvigubai padidino savo apyvartą.

„Tvirtas žingsnis į eksporto rinkas“ – į šią nominaciją pretenduoja įmonės, kurių eksporto apimtys augo dėl eksporto rinkų įvairovės.

UAB „Altechna“. Bendrovė „Altechna“, įsikūrusi Vilniuje, užsiima lazerinės optikos komponentų gamyba ir prekyba Lietuvos ir užsienio rinkose, lazerinių ir optinių sistemų projektavimu ir gamyba. 2013 m. bendrovės produktų eksporto mastas augo daugiau nei ketvirtadaliu (palyginti su 2012 m.) ir siekė daugiau nei 14 mln. litų. Šiemet bendrovės eksportas ūgtelėjo dar 14 proc. ir pasiekė daugiau nei 8 mln. litų. Daugiausia savo produktų bendrovė eksportuoja į Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Italiją.

UAB „Aurika“. Lietuvos pakuočių ir etikečių gamintoja „Aurika“ per 23 veiklos metus pelnė patikimos partnerės vardą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Bendrovės etiketės ir pakuotės puošia ne vieno garsaus užsienio gamintojo produktus. Bendrovės eksporto mastas 2013 m. išaugo 30 proc. ir siekė 49 mln. litų. Šių metų pirmąjį pusmetį eksporto mastas (palyginti su 2013 pirmuoju pusmečiu) išaugo 40 proc. ir pasiekė beveik 31 mln. litų. Didžiąją dalį pagamintos produkcijos bendrovė eksportuoja į Vokietiją, Švediją, Norvegiją ir kitas Europos valstybes.

UAB „Ruptela“. Nuo 2007 m. veikianti bendrovė „Ruptela“ kuria transporto valdymo sprendimus. Bendrovės eksporto mastas 2013 m. išaugo daugiau nei trečdaliu ir viršijo 15 mln. litų, o šių metų pirmąjį pusmetį eksporto mastas išaugo 50 proc. ir pasiekė 11 mln. litų. „Ruptela“ dirba laikydamasi principo „suteikti žmogui sąlygas atsiskleisti ir įvertinti jį už rezultatus“. Įvairiatautė pardavimų komanda ir išvystytas „R&D“ departamentas sugebėjo bendrovės produkciją įtvirtinti 98 pasaulio šalyse ir garsinti Lietuvos, kaip itin technologiškai pažangios šalies, vardą.

„Nauji pramoniniai sprendimai“ – į šią nominaciją pretenduoja įmonės, į gamybos procesus įdiegusios naujų, aplinką tausojančių pramoninių sprendimų ir taip padidinusios savo našumą, apyvartą.

AB „Achema“. Jonavoje veikianti bendrovė „Achema“ yra didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje ir didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrovė 2013 m. baigė vieno iš pagrindinių gamybinių padalinių – amoniako gamybos cecho – modernizacijos projektą, investicijos į šį projektą siekė 40 mln. litų. Atlikta modernizacija leidžia gerokai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įgyvendinti pramoniniai sprendimai leidžia sutaupytas lėšas investuoti į naujas trąšų gamybos technologijas, užtikrina veiklos tęstinumą, stabilų daugiau nei 1 400 bendrovės darbuotojų ir dar apie 2 tūkst. kitų aptarnaujančių įmonių darbuotojų darbą Jonavos regione.

UAB „Columbus Lietuva“. Kaune ir Vilniuje įsikūrusi verslo konsultacijų ir verslo valdymo sistemų bendrovė „Columbus Lietuva“ užsiima įmonių veiklos efektyvumo gerinimu, naudodama kompiuterizuotas verslo valdymo priemones. Per 15 darbo Lietuvoje metų bendrovė sukaupė solidžią patirtį, susijusią su pramonės šakų specifika ir verslo poreikiais. Šias žinias sujungusi su technologijų ir kompiuterizuotų verslo valdymo sistemų išmanymu, 2012–2014 m. „Columbus Lietuva“ sukūrė pažangius pramoninius sprendimus, kurie padeda efektyvinti įmonių darbą ir gerinti bendrus veiklos rezultatus. Bendrovės sprendimai prisideda stiprinant regionų įmonių konkurencingumą vietinėje ir tarptautinėje rinkoje ir mažina regionų ir didžiųjų miestų įmonių atskirtį.

AB „Lietuvos geležinkeliai“. Didžiausia Lietuvos transporto sektoriaus įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sukuria maždaug 1,3 proc. šalies BVP ir yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Bendrovė pagamino manevrinį lokomotyvą TEM LTH, kuris yra pirmasis toks Baltijos šalyse. Gaminant šį lokomotyvą panaudoti inovatyvūs sprendimai, kurie net 60 proc. leidžia sumažinti dyzelinio kuro naudojimą, o remonto ir priežiūros sąnaudas sumažinti trečdaliu. Lokomotyvas atitinka griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus, todėl prisideda prie bendro tikslo – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką. Bendrovėje ir jos antrinėse įmonėse dirba apie 12 tūkst. darbuotojų.

„Versli moteris“ – į šią nominaciją pretenduoja ne mažiau kaip dvejus metus sėkmingai verslą plėtojančios verslininkės, pasiekusios gerų veiklos rezultatų.

Laima Vėželienė, UAB „Ex prompto“. Laima Vėželienė, vadovaujanti Kaune įkurtai bendrovei „Ex prompto“, prieš daugiau nei septynerius metus atidarė pirmąją kavą išsinešti siūlančią kavinę pavadinimu „Vero cafe“. Šiuo metu didžiausiuose Lietuvos miestuose veikia daugiau nei 20 kavinių. Verslininkė tiki, kad nuolatinis tobulėjimas, domėjimasis naujausiomis kavos tendencijomis, dėmesys kiekvienam klientui – kelias į kavos kultūros populiarinimą Lietuvos visuomenėje. Įmonės apyvarta kasmet auga, o šiuo metu visame kavinių tinkle dirba beveik 90 darbuotojų.

Daiva Daugvilienė, UAB Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos steigėja Daiva Daugvilienė aktyviai atstovauja savo vadovaujamai mokymo įstaigai tiek Lietuvos, tiek užsienio asociacijose. D. Daugvilienė yra įvairių organizacijų narė, dirba ir ekspertinį darbą – ji yra Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narė. 2012 m. moteris įkūrė privačią bendrojo lavinimo mokyklą-gimnaziją pavadinimu „Taikomųjų mokslų licėjus“. Ši mokykla dirba pagal unikalią programą, grindžiamą humanistinės pedagogikos ir integraliojo ugdymo principais. D. Daugvilienės ateities planai – toliau plėtoti tarptautiškumą, ugdyti lyderystę bendruomenėje ir teikti visuomenei profesionalias mokymo paslaugas.

Vida Maišėnienė, UAB „Vidista“. Utenoje įsikūrusios statybų įmonės „Vidista“ savininkė Vida Maišėnienė statybų versle dirba jau 35 metus, iš jų net 18 metų bendrovėje „Vidista“. V. Maišėnienė šiuo metu vadovauja daugiau nei 60 darbuotojų kolektyvui. Įmonėje dirba atestuoti statybos darbų vadovai, čia vadovaujamasi šiuolaikiniais vadybos metodais, itin daug dėmesio skiriama darbų kontrolei, aplinkosaugai ir darbuotojų saugai. V. Maišėnienė aktyviai dalyvauja visuomeniname gyvenime – ji yra įvairių organizacijų ir asociacijų narė.

„Inovatyvių sprendimų lyderis“ – į šią nominaciją pretenduoja įmonės, rinkai pristačiusios visuomenei naudingą inovatyvų produktą ar paslaugą arba patobulinusios gamybos, logistikos, rinkodaros ar vadybos procesą.

UAB „Eltesta“. Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Eltesta“ yra pasaulyje pripažinta matavimo prietaisų, skaitmeninių ir stoboskopinių oscilografų, picosekundinių generatorių, požeminių radarų ir nemetalinių minų ieškiklių gamintoja. Šiuo metu bendrovė baigia įkurti metrologinę prietaisų testavimo laboratoriją. „Eltestos“ sukurti ir pagaminti stroboskopiniai oscilografai šiandien užima daugiau nei 2 proc. pasaulinės rinkos. Norėdama išlaikyti ir sustiprinti įgytą konkurencingumą, įmonė siekia pateikti rinkai produktus, kurie savo srityje būtų pripažinti inovatyviausiais, todėl nuolat stebi atliekamus mokslinius tyrimus, siekdama tobulinti gaminamą produkciją.

UAB „Itero IT“. Pagrindinė įmonės „Itero IT“ veiklos sritis – išmaniojo miesto susisiekimo sistemų kūrimas ir diegimas. Naujausias įmonės sukurtas produktas – „mCommute“ (liet. – mobilus susisiekimas). „mCommute“ sistema automatizuoja ir labai supaprastina paslaugų platinimą vartotojams ir pinigų surinkimą už teikiamas paslaugas. „mCommute“ sudaro šie atskiri sprendimai, sujungti į vieną platformą: „mParking“, „mTicket“, „mTaxi“, „mCycle“. „mCommute“ produktas yra įdiegtas Vilniaus mieste pavadinimu „mTransportas“. Šiuo sprendimu jau susidomėjo atstovai iš Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano.

UAB „Mantinga Food“. Marijampolėje veikianti bendrovė „Mantinga Food“ gamina įvairaus asortimento maisto produktus. „Mantinga Food“ sukūrė pirmąją Europoje iš puodelio geriamą šviežiai išvirtą sriubą be konservantų ir skonio stipriklių. Įgyvendinus šį projektą ir pasiūlius rinkai naujų, sveikų gaminių, keleriopai padidėjo įmonės apyvarta ir eksporto mastas. Įmonė taip pat yra įdiegusi naują verslo valdymo sistemą, kuri leido patobulinti gamybos ir pirkimų procesus. Siekdama savo tikslų, įmonė priima drąsius sprendimus, kurie padeda didinti apyvartą, plėsti užsienio rinkas, gerinti produkcijos ir įmonės valdymo kokybę.

„Drąsios investicijos“ – į šią nominaciją pretenduoja įmonės, privačias lėšas investavusios į regioną, ten sukūrusios ilgalaikių darbo vietų, vykdančios socialiai atsakingą veiklą.

 UAB „Aurika“. Lietuviško kapitalo bendrovė „Aurika“, gaminanti pakuotes ir etiketes, siekia tapti stipria tarptautine žaidėja užsienio rinkose ir būti patikima partnere visoje Europoje. Bendrovė į spaudos pramonės technologijas jau pernai investavo 3 milijonus litų, o šių metų pirmąjį pusmetį investavo dar daugiau nei 6,5 mln. litų. Iš viso šiais metais įmonė planuoja investuoti 13,8 mln. litų piniginių lėšų. Kas mėnesį įmonė išspausdina spaudos gaminių tiek, kiek yra lygus atstumas nuo Lietuvos iki Australijos. Nuo 2012-ųjų bendrovėje buvo sukurta daugiau kaip 100 naujų darbo vietų, iš kurių dauguma skirta aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams.

UAB „A. Žilinskis ir ko“. Jurbarko bendrovės „A. Žilinskio ir ko“ profesionalūs inžinieriai projektuoja ir stato itin svarbius infrastruktūros objektus: elektros linijas ir pastotes, kelius ir gatves, vandentvarkos ir negyvenamuosius objektus. Šios bendrovės investicijos į projektavimo veiklą ir statybinę techniką jau 2012 m. siekė beveik 5 mln. litų, 2013 m. – daugiau nei milijoną litų, o šiais metais jau investuota 840 tūkst. litų. Vien per šiuos metus buvo sukurtos 95 naujos darbo vietos. Bendrovė itin daug dėmesio skiria savų darbuotojų darbo aplinkai ir jų saugumui dirbant objektuose.

UAB „Germanika“. Šilutės rajone įsikūrusi SBA grupės įmonė „Germanika“ šiandien yra didžiausia sintetine plėvele dengtus korpusinius baldus ir jų komponentus gaminanti įmonė Baltijos šalyse. Per pastaruosius kelerius metus įmonė investavo 45 mln. litų į naujas baldų gamybos technologijas ir viename ekonomiškai silpniausių šalies regionų sukūrė 228 naujas darbo vietas aplinkinių miestelių ir kaimų gyventojams. Iš šiuo metu įmonėje dirbančių 495 žmonių yra 40 proc. aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų. „Germanika“ buvo viena pirmųjų pasaulyje, įdiegusių pažangią technologiją, leidžiančią kurti gaminius be klijų siūlių, laminuotų kraštų ar sujungimų.

„Sėkminga verslumo iniciatyva“ – į šią nominaciją pretenduoja įmonės ir organizacijos, per pastaruosius metus įgyvendinusios verslumą ugdančią ir populiarinančią veiklą, projektą ar iniciatyvą.

AB DNB bankas. DNB banko verslumo skatinimo programa „Kuriu verslą“ pasižymi nuosekliu požiūriu į verslo kūrimo procesą ir apima visus svarbiausius naujos įmonės kūrimo ir plėtros etapus – pradedant verslo idėjos įvertinimu, proceso planavimu, įmonės steigimu ir baigiant jauno verslo įsitvirtinimu rinkoje. Per 2013 m. ir 2014 m. pirmąjį pusmetį šia programa pasinaudojo daugiau nei 22 tūkst. besidominčių verslu ir pradedančiųjų verslininkų. DNB banko verslumo skatinimo programos atspirties taškas yra supratimas, kad pradedančiajam verslą svarbi ne vien gera idėja, bet ir praktiški sprendimai, padedantys ją įgyvendinti. Todėl DNB banko programa „Kuriu verslą“ yra nuolat plėtojama reaguojant į svarbiausius jauno verslo poreikius.

UAB Prekybos centras internete. Bendrovė Prekybos centras internete, valdanti el. parduotuvių kūrimo ir nuomos platformą shopinn.lt, siekia padaryti elektroninės prekybos verslą prieinamą kiekvienam. El. komercijos platforma apima viską, ko gali prireikti sėkmingai elektroninei prekybai: profesionalų techninį sprendimą, pardavimus didinantį dizainą, integruotus kurjerius, atsiskaitymus, serverio paslaugą – klientui belieka pasirūpinti prekėmis ir priimti užsakymus. Šia paslauga vartotojas gali naudotis nemokamai 30 dienų be jokių įsipareigojimų, o vėliau mokėti tik simbolinį nuomos mokestį. Žengdami į interneto prekybą, shopinn.lt pasirinko tiek tarptautiniai prekių ženklai, tiek smulkusis verslas, o nuolat augantis klientų kiekis visoje Lietuvoje ir didėjantys jų pardavimai, tik patvirtina projekto poreikį ir sukuriamą naudą – verslą, prieinamą kiekvienam.

VĮ „VIF“ („Verslauk Invest Fondas“). Organizacija „Veslauk.lt“ vykdo Lietuvoje jaunimo verslumo skatinimo projektus. Didžiausias projektas yra to paties vardo nacionalinis verslo planų konkursas, kurio pabaigoje kuriamos naujos įmonės. Per 10 veiklos metų šis projektas padėjo įsteigti daugiau nei 80 įmonių, kurios sukūrė daugiau nei 170 darbo vietų. „Verslauk.lt“ taip pat įkūrė investicinį fondą „Verslauk Invest“, kuris investuoja į jaunas įmones. Šiuo metu fondas jau investavo į 5 verslo projektus. Organizatoriai tikisi, kad po penkerių metų projektas išaugs ir bus vykdomas ne tik Lietuvoje, bet ir kvies pasaulio lietuvius kurti verslą Lietuvoje.

„Socialinis inovatorius“ – į šią nominaciją pretenduoja įmonės ar organizacijos, įgyvendinusios socialinių inovacijų sprendimus ir juos pritaikiusios savo veikloje.

UAB „Callcredit Operations“. Kaune įsikūrusi įmonė „Callcredit Operations“ yra tarptautinės kredito rizikos vertinimo, rinkodaros paslaugų, vartotojų informacijos ir interaktyviuosius sprendimus teikiančios įmonių grupės dalis. Šiuo metu Kaune dirba 119 darbuotojų. Nuo 2013 m. įmonė aktyviai bendradarbiauja su vaikų dienos centru „Užuovėja“, kuris rūpinasi vaikų iš rizikos grupės šeimų užimtumu ir užklasine veikla. Bendrovė taip pat įgyvendina projektą „Sukurkime Užuovėją“, kurio tikslas – padėti įrengti naujas patalpas vaikų dienos centre. Šiuo metu jau baigiamas įrengti pirmasis kambarys.

AB „Lietuvos energija“. „Lietuvos energijos“ grupė – tai valstybės valdoma viena didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Daugiau kaip 5 600 darbuotojų turinti grupė valdo ir eksploatuoja svarbiausius Lietuvos elektros energijos gamybos pajėgumus, teikia paslaugas daugiau kaip 1,6 mln. elektros vartotojų, tiekia gamtines dujas daugiau kaip 560 tūkst. klientų, eksploatuoja elektros ir gamtinių dujų skirstomuosius tinklus. Grupės įmonės jau kelerius metus siūlo racionalius energijos išteklių vartojimo sprendimus: vykdoma socialinė iniciatyva – visuomenei patiekiami patarimai, būdai ir įrankiai, kaip racionaliau vartoti elektros energiją buityje ir versle. Taip pat grupės įmonėse diegiamos technologijos saugiai aplinkai užtikrinti. Bendrovė įgyvendina strateginės reikšmės projektus, kurie didina šalies energetinę nepriklausomybę ir užtikrina vartotojams geresnes paslaugas už palankiausią kainą.

AB „Šiaulių energija“. Šilumos ir elektros energijos gamyba ir tiekimu užsiimanti bendrovė „Šiaulių energija“ viena iš pirmųjų Lietuvoje prieš dvejus metus įgyvendino pažangiųjų technologijų projektą – naujai pastatytoje Šiaulių termofikacinėje elektrinėje, naudodama biokurą, kogeneracijos režimu pradėjo gaminti šilumos ir elektros energiją. Šilumos kaina gyventojams sumažėjo daugiau nei 16 proc., o tai leido šilumos vartotojams sutaupyti apie 14,5 mln. Lt per metus. Įmonė, siekdama dar mažinti šilumos kainą, 2014 m. didina šilumos gamybos iš biokuro pajėgumus ir baigia įrengti naują biokuro katilinę. Tai leis šilumos vartotojams sutaupyti dar apie 8,5 mln. Lt per metus. Bendrovės tiekiamos šilumos kaina nuo 2014 m. spalio 1 d. gyventojams sumažėjo daugiau nei 25 proc. ir šiuo metu yra mažiausia iš didžiųjų Lietuvos miestų.

„Jaunas ir verslus“ – į šią nominaciją pretenduoja jauni (iki 29 m.) verslininkai, sėkmingai plėtojantys savo ar perimtą verslą ir pasiekę gerų rezultatų.

Ugnius Adomaitis, UAB „Aradas ir Ko“. „Aradas ir Ko“ yra jauna ir greitai auganti PVC langų ir durų gamybos įmonė Alytuje, kuriai vadovauja Ugnius Adomaitis. Bendrovė, kurioje dirba dvidešimt darbuotojų, kasmet eksportuoja iki 90 proc. pagamintos produkcijos. Pagrindinės bendrovės eksporto rinkos yra Norvegija, Danija ir Švedija. Įmonė daug dėmesio skiria naujų rinkų ir joms pritaikytų produktų paieškoms, jų bandymams ir sertifikavimui. Ateities tikslas – tapti didžiausia PVC langų ir kitų konstrukcijų eksportuotoja Lietuvoje.

Paulius Sladkevičius, UAB „Hacbee“. Kaune veikianti informacinių technologijų įmonė „HACBEE“, kuriai vadovauja Paulius Sladkevičius, įmonėse diegia ir pritaiko atvirojo kodo verslo valdymo sistemą „Odoo“. Paulius Sladkevičius jau beveik trejus metus yra sėkmingai veikiančios įmonės savininkas. Šių metų pradžioje „HACBEE“, siekdama pritaikyti sukauptą tarptautinę patirtį, įkūrė į Lietuvos rinką orientuotą įmonę UAB „Versada“, taip pat visai neseniai „HACBEE“ atidarė ir savo padalinį Makedonijoje, be to, glaudžiai bendradarbiauja ir su Belgijos atstovais. „HACBEE“ įgyvendina informacinių technologijų projektus visame pasaulyje – Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Australijoje ir kitose šalyse.

Aurimas Vainauskas ir Vytautas Alekna, UAB „Maina & Co“. Įmonę „Kavos draugas“ (UAB „Maina & Co“) įkūrė draugai Aurimas Vainauskas ir Vytautas Alekna. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikia įmonės „Kavos draugas“ elektroninės parduotuvės, taip pat šiose šalyse įkurtos specializuotos parduotuvės-salonai. Šiemet įmonė įžengė į Suomijos ir Lenkijos rinkas. UAB „Maina & Co“, investavusi į naujos verslo valdymo sistemos kūrimo darbus ir per 4 metų veiklos laikotarpį susikristalizavus visiems procesams, kelia sau ambicingus tikslus: per 4 ateinančius metus visose Europos valstybėse atidaryti lokalias elektronines parduotuves ir toliau palaipsniui steigti aptarnavimo salonus bei pradėti eksportuoti Lietuvoje skrudintą kavą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Alkoholio akcizų pajamos auga, pardavimai išlieka mažesni (34)

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl gerai išaugusių tarifų, atsigauna ir nuosekliai didėja jau trečią mėnesį iš eilės, tačiau vis dar nesiekia praėjusių metų lygio.

Superka ne tik voveraites ir uogas: už musmires – įspūdinga suma (127)

Lietuvoje, pasirodo, superkamos ne tik braškės, mėlynės, baravykai ar voveraitės, bet ir nuodingosios raudonosios musmirės.

Žinutė daugiabučių gyventojams: atimti lengvatą buvo daug lengviau nei ją grąžinti (361)

Ilgus metus centriniam šildymui taikytas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šiuo metu negalioja. Tačiau mainais į palaikymą reformuojant urėdijas, valdantieji konservatoriams pažadėjo grįžti prie lengvatos. Vis dėlto panašu, kad valstiečiai neskuba šio pažado įgyvendinti.

Vilniuje startuoliai dalinsis patirtimi kaip sėkmingai pritraukti minios finanasavimą (7)

Jau antradienį Vilniuje startuolių renginyje „The Founders’ Day #9“, 2017 m. liepos 25 d. bendradarbystės centre „Rise Vilnius“, šurmuliuos sėkmę minios finansavimo platformose pasiekę startuoliai.

Irano vyriausybė pritarė planams keisti valiutą (5)

Irano prezidento Hassan Rouhanio vyriausybė pritarė perėjimui nuo šiuo metu veikiančio rialo prie naujosios valiutos - tumano.