Viena priežasčių – ir euro įvedimas
Remiantis finansų ir nekilnojamojo turto konsultacinės bendrovės „Re&Solution“ parengtu pranešimu, viena esminių priežasčių įsigyti antrą būstą gali būti toliau nuo pagrindinio būsto – kitame mieste ar kitoje šalyje – esanti darbovietė.
Svarbi priežastis yra ir noras poilsiauti nuosavame kampe užmiestyje ar pajūryje. Pasak pranešimo, turtingesnėse šalyse užmiesčio namai dažnai statomi iš karto šalia įrengiant sveikatingumo centrus, golfo laukus. Lietuviai renkasi paprastesnes sodybas ar poilsio namelius.
Teigiama, kad antrasis būstas žmonių laikomas ir saugia investicija, ypač augančiose Rytų ir Centrinės Europos šalių rinkose. Įsigyjant „antruosius namus“, tikimasi, kad vėliau juos bus galima parduoti daug brangiau, arba jie nuomojami, taip gaunant nuolatines pinigines įplaukas.
Pasak DELFI kalbinto turto ir verslo vertintojų korporacijos „Matininkai“ prezidento Kęstučio Kristinaičio, Lietuvoje antrieji būstai dažnai perkami mąstant apie vaikų ateitį, investicijų į nekilnojamojo turtą daugėja ir šaliai artėjant prie euro įvedimo dienos.
„Yra dalis žmonių, kurie, laukdami euro įvedimo mano, kad saugiausia laukti investavus į nekilnojamąjį turtą, - teigė K.Kristinaitis. - Tiesiog yra nežinia. Tie, kurie susiduria daugiau, žino, kas, dėl ko ir kaip gali nutikti su pinigais, taip nesijaudina“.
Renkasi didmiesčius
„Daugėja, - paklaustas, kiek žmonių Lietuvoje perka „antruosius namus“, tvirtai sakė K.Kristinaitis.
Pasak jo, tai sąlygoja daugybė faktorių. Pirmiausiai, pakankamai geros finansavimo, tiksliau, kreditavimo sąlygos bankuose. Kitas faktorius: gerėja gyvenimas, daugiau uždirbama, didėja atlyginimai. Tai taip pat skatina investuoti.
Tuo tarpu nekilnojamojo turto agentūros „Butas tau“ konsultanto Valdo Barono nuomone, antrųjų būstų pirkimas nėra masinis reiškinys, ir atvejai pernelyg pavieniai, kad juos būtų galima apibendrinti bei sakyti, jog atsiranda tendencija.
Pasak K.Kristinaičio, Lietuvoje populiariausios vietos pirkti antruosius būstus – didžiausi miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Didmiesčių gyventojai, jau turėdami būstus, tuose pačiuose miestuose perka dar vienus. Mažesnių miestų gyventojai, gavę darbus sostinėje ar kitame didmiestyje, taip pat perka ten antruosius būstus.
„Kitur tos tendencijos nėra tokios didelės. Tačiau ten, kur nebuvo išvystytos naujos statybos būsto rinkos, ir pastaraisiais metais nebuvo statoma, o dabar pradėta statyti, nemaža gyventojų dalis įsigyja nauja būstą, seno dar neparduodami“, - kalbėjo K.Kristinaitis.
Poilsiui skirti antrieji būstai, pasak K.Kristinaičio, pastaraisiais metais aktyviausiai perkami Druskininkuose, mėgstama ir Palanga, Šventoji bei Nida.
„Jau dabar daugiau lietuvaičių apsidairo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nėra nieko stebuklingo, jeigu nusiperka Italijoje ar Ispanijoje. Tai būna daugiau poilsiui“, - teigė V.Baronas.
Pasak jo, prieš penkerius-šešerius metus lietuviai mėgo pirkti antruosius Latvijos pajūryje, tačiau ten buvo sugriežtintos sąlygos.
„Anksčiau Latvijoje statydavo tokius rūsius prie jūros. Ant jų lietuvaičiai sugebėjo pasistatyti ir įteisinti namukus. Latviai tai pamatė ir dabar griežtai elgiasi: 300 metrų nuo jūros neduoda leidimo statyti net ir ant buvusių pamatų“, - kalbėjo V.Baronas.
Ar norėtumėte sklypo Afrikoje?
Pasak pranešimo, didžiausia tokios paskirties gyvenamojo turto koncentracija yra Pietų Europos šalyse. Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje apie 10 – 15 proc. naujai pastatytų būstų yra „antrieji namai“.
Tačiau, populiariose Europos „antrųjų namų“ šalyse augant būstų kainoms, pirkėjų akys krypsta į šalis, kur antrųjų namų rinka mažiau išvystyta, bet gerokai pigesnė: Turkiją bei Centrinės ir Rytų Europos šalis - Kroatiją, Bulgariją, Vengriją, Lenkiją bei Čekijos Respubliką.
Baltijos šalys taip pat esą laikomos perspektyviomis antrųjų ar atostogų namų vietovėmis.
Teigiama, kad Lietuva – šalis, kuri saule ir šiltu oru galinti palepinti ne daugiau kaip keturis mėnesius per metus – traukia užsieniečius palyginti žemomis nekilnojamojo turto kainomis, lyginant su išsivysčiusiomis Pietų Europos šalimis žemesniais išlaikymo kaštais ir pigesniu pragyvenimu, taip pat gana patogiu susisiekimu.
Vis dėlto, pasak DELFI kalbintų nekilnojamojo turto vertintojų, Lietuvoje užsieniečių polinkis pirkti antruosius būstus nė nepanėšėja į bumą.
„Dabar galiu parduoti jums labai nebrangiai sklypą Afrikoje. Jums jo reikia? Tada kyla klausimas: kas gali patraukti čia kažkokį užsienio pilietį, - aiškino V.Baronas.
- Užsienio pilietis sumoka už butą Palangoje 150 000 litų. Kiek laiko jis ten bus? Daugiausiai vasarą. O kiek metų jis už tuos pinigus galėtų atvažiuoti poilsiauti, nesukdamas galvos dėl būsto išlaikymo?“.
Pasak jo, Lietuvoje būstus perka ilgesnį laiką čia dirbantys užsieniečiai, o trumpam atvykę verčiau nuomojasi.
„Pakankamai nemažai žinau būtent danų, jiems kažkaip patinka ta Lietuva, čia gyventi. Jie iš tiesų nemažai čia nusipirkę, net stengiasi įleisti šaknis. Tačiau tai yra daugiau išimtis iš taisyklės, o ne taisyklė, kad visi lekia ir perka“, - kalbėjo V.Baronas.
K.Kristinaitis taip pat teigė nepastebėjęs ypatingo užsieniečių susidomėjimo „antraisiais namais“ Lietuvoje, daugiausiai jis susidūręs su Didžiosios Britanijos piliečiais ir skandinavais.
