Antidempingo muitai gali sukelti Lietuvos ir Latvijos prekybinį karą

 (1)
Lietuvos konkurencijos tarybos sprendimas taikyti laikinuosius antidempingo muitus Latvijoje pagamintiems degtukams gali išprovokuoti prekybinį karą tarp Lietuvos ir Latvijos.
Tai tvirtina Latvijos verslo laikraštis "Dienas Bizness", reziumuodamas vietos gamintojų atstovų nuomones.

Pasak Latvijos maisto pramonės įmonių federacijos vadovo Viktoro Mendės, jei Lietuva nustatys antidempingo muitus ir mielių gamintojo "Rigas raugs" produkcijai, federacija kreipsis į atitinkamas savo šalies institucijas dėl atsakomųjų priemonių prieš Lietuvą taikymo.

V. Mendės vertinimu, Lietuva ir Latvija yra pasirašiusios laisvosios prekybos sutartį, todėl tokius Lietuvos veiksmus reikėtų laikyti nekorektiškais.

Latvijos konditerijos fabriko "Laima" valdybos pirmininko Ivaro Kalviškio teigimu, ne kartą nustatyta, jog užsienio gamintojai, tarp jų ir Lietuvos, savo produkciją Latvijoje realizuoja dempingo kainomis.

"Pavyzdžiui, 100 gramų lietuviško šokolado plytelės Latvijoje buvo parduodamos 0,1 lato (0,67 lito) pigiau nei Lietuvoje", pabrėžė I. Kalviškis.

Asociacijos "Latvijas koks" vykdomasis direktorius Andris Plezeris keistu pavadino Lietuvos konkurencijos tarybos sprendimą Latvijos degtukų gamintojų produkcijai taikyti antidempingo muitus.

A. Plezerio tvirtinimu, Latvijos gamintojai, turėdami modernesnę įrangą, išvis negamina tokių degtukų kaip Lietuvos įmonė "Liepsna".

Jis pabrėžė, jog degtukai į Lietuvą importuojami ne tik iš Latvijos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos.

Degtukų fabriko "Liepajas Serkocini" direktorė Livija Kaufeldė tokį Lietuvos sprendimą pavadino ekonomiškai nepagrįstu ir sakė ketinanti kreiptis į Lietuvos konkurencijos tarybą, kad išsiaiškintų "tam tikras smulkmenas".

Pasak L. Kaufeldės, visos prekės Latvijoje kainuoja maždaug trečdaliu brangiau nei Lietuvoje.

Pasak A. Plezerio, neatmetama galimybė, jog Latvijos baldų ir maisto produktų gamintojai gali kreiptis į vyriausybę su prašymu imtis protekcionistinių priemonių prieš Lietuvos gamintojus, kurių produkcija Latvijoje parduodama mažesnėmis kainomis nei vietos gamintojų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Eurobarometras: svarbiausios problemos lietuviams – ekonominės (7)

Svarbiausiomis savo šalies problemomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusius klausimus.

Koncernui „MG Baltic“ pareikšti įtarimai papildyta D. Mockaus komentaru (179)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“. Tai BNS patvirtino STT vadovas Saulius Urbanavičius.

Lietuviška jautiena – jau pakeliui į Japoniją (6)

Nuo antradienio, vasario 28 d., Lietuvos gamintojai gali eksportuoti jautieną ir jos gaminius į Japoniją, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Besivystančioms Azijos ekonomikoms iki 2030-ųjų reikalinga 26 trln. dolerių investicija į infrastruktūrą (1)

Besivystančios Azijos regiono ekonomikos į infrastruktūrą iki 2030 m. turės investuoti apie 26 trilijonus dolerių įvairiems tikslams, pradedant susisiekimo tinklų tobulinimu ir baigiant švaraus vandens tiekimu. Tokia investicija reikalinga siekiant išlaikyti augimą, kovoti su badu bei klimato kaita, remdamiesi „Asian Development Bank“ (ADB) pranešimu rašo „Bloomberg“.

Kinijos ekonomikos prognozes temdo pertekliniai pramonės pajėgumai (1)

Pagrindinės rizikos Kinijos ekonomikai šiais metais yra dėl JAV veiksmų kilęs neaiškumas pasaulinėje ekonomikoje bei pertekliniai pramonės pajėgumai, remdamiesi oficialiu šalies statistikos biuru rašo „Reuters“.