Antidempingo muitai gali sukelti Lietuvos ir Latvijos prekybinį karą

 (1)
Lietuvos konkurencijos tarybos sprendimas taikyti laikinuosius antidempingo muitus Latvijoje pagamintiems degtukams gali išprovokuoti prekybinį karą tarp Lietuvos ir Latvijos.
Tai tvirtina Latvijos verslo laikraštis "Dienas Bizness", reziumuodamas vietos gamintojų atstovų nuomones.

Pasak Latvijos maisto pramonės įmonių federacijos vadovo Viktoro Mendės, jei Lietuva nustatys antidempingo muitus ir mielių gamintojo "Rigas raugs" produkcijai, federacija kreipsis į atitinkamas savo šalies institucijas dėl atsakomųjų priemonių prieš Lietuvą taikymo.

V. Mendės vertinimu, Lietuva ir Latvija yra pasirašiusios laisvosios prekybos sutartį, todėl tokius Lietuvos veiksmus reikėtų laikyti nekorektiškais.

Latvijos konditerijos fabriko "Laima" valdybos pirmininko Ivaro Kalviškio teigimu, ne kartą nustatyta, jog užsienio gamintojai, tarp jų ir Lietuvos, savo produkciją Latvijoje realizuoja dempingo kainomis.

"Pavyzdžiui, 100 gramų lietuviško šokolado plytelės Latvijoje buvo parduodamos 0,1 lato (0,67 lito) pigiau nei Lietuvoje", pabrėžė I. Kalviškis.

Asociacijos "Latvijas koks" vykdomasis direktorius Andris Plezeris keistu pavadino Lietuvos konkurencijos tarybos sprendimą Latvijos degtukų gamintojų produkcijai taikyti antidempingo muitus.

A. Plezerio tvirtinimu, Latvijos gamintojai, turėdami modernesnę įrangą, išvis negamina tokių degtukų kaip Lietuvos įmonė "Liepsna".

Jis pabrėžė, jog degtukai į Lietuvą importuojami ne tik iš Latvijos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos.

Degtukų fabriko "Liepajas Serkocini" direktorė Livija Kaufeldė tokį Lietuvos sprendimą pavadino ekonomiškai nepagrįstu ir sakė ketinanti kreiptis į Lietuvos konkurencijos tarybą, kad išsiaiškintų "tam tikras smulkmenas".

Pasak L. Kaufeldės, visos prekės Latvijoje kainuoja maždaug trečdaliu brangiau nei Lietuvoje.

Pasak A. Plezerio, neatmetama galimybė, jog Latvijos baldų ir maisto produktų gamintojai gali kreiptis į vyriausybę su prašymu imtis protekcionistinių priemonių prieš Lietuvos gamintojus, kurių produkcija Latvijoje parduodama mažesnėmis kainomis nei vietos gamintojų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Du trečdalius Baltarusijos išleistų obligacijų nupirko amerikiečių investuotojai (13)

Didelę dalį euroobligacijų, kurių Baltarusija išplatino po daugiametės pertraukos, nupirko amerikiečių investuotojai.

„JPMorgan Chase“ perspėja: po ilgos tylos laikotarpio laukia dideli svyravimai (3)

Pasaulinėse finansų rinkose neįprastai ilgą laiką buvo fiksuojama santykinė ramybė, ir tai reiškia, kad investuotojai turėtų ruoštis svyravimų laikotarpiui, mano amerikiečių banko „JPMorgan Chase“ ekspertai.

Šią savaitę biržoje didesnio dėmesio sulaukė Šiaulių banko akcijos

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šią savaitę vyravo ramios nuotaikos, aktyviau prekiauta Šiaulių banko akcijomis, kurių perleista daugiau kaip už 750 tūkst. eurų. Iš kitų įmonių tik „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vertybinių popierių apyvarta buvo didesnė kaip 100 tūkst. eurų.

Braškės ir avietės JK dėl „Brexit“ gali brangti (11)

Braškių, aviečių ir kitų uogų kainos Didžiojoje Britanijoje gali gerokai pabrangti po šalies išstojimo iš Europos Sąjungos, kuomet nutrūks darbo jėgos srautas iš žemyninės Europos šalių, teigiama Britanijos vasaros vaisių augintojų asociacijos (BSF) užsakymu parengtoje ataskaitoje.

Vilniuje kuro kainos smuko (18)

Pasaulinėse rinkose per pastarąjį mėnesį stipriai kritus žaliavinės naftos kainoms, Lietuvoje per savaitę pastebimai sumenko ir mažmeninės benzino bei dyzelino kainos.