Su „Danske Capital“ vyriausiuoju analitiku Bo Bejstrupu Christensenu diskutuojame apie globalios ekonomikos regiono perspektyvas. Kur dingo vakarykščiai milžinai? Kodėl šiandien kalbama ne tik apie Kiniją, bet ir apie Afriką? Kas bus globalios ekonomikos lyderis rytoj? B. B. Christensenas teigia šiandien dar nematantis ekonominių burbulų nei Kinijoje, nei JAV, tačiau kai kurias sritis jis vis dėlto vadina bloga investicija.
Bo Bejstrupas Christensenas
© K. Bingelio nuotr.

- Pasak kai kurių analitikų, Kipro kritimas žymėjo Europos Sąjungos (ES) atsigavimą po krizės. Vis dėlto, palyginti su, pavyzdžiui, JAV, ES atsigavimas atrodo labai neužtikrintas. Kokias perspektyvas matote Europos ekonomikoje?

- Europa silpna dėl dviejų priežasčių: dėl pernelyg griežtos fiskalinės politikos ir silpno bankų sektoriaus. Norėtųsi, kad fiskalinė politika ES būtų valdoma labiau apgalvotai. Pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus Ispanijai buvo nuolat keliami ekonominiai tikslai, o kai jai nepavykdavo jų pasiekti, buvo griežtinama fiskalinė politika. Taip sukuriamas uždaras ciklas, taigi dar visai neseniai į situaciją Europoje žvelgėme gana pesimistiškai. Tik neseniai imtasi išmintingesnės politikos ir situacija Ispanijoje pradėta vertinti ne remiantis pasiektais tikslais, o analizuojant, ar buvo atliekamos reikalingos reformos. Taigi, ES žengia pirmus žingsnius greitesnio augimo link – fiskalinė politika buvo labai griežta 2011 m., tačiau šiemet ji akivaizdžiai laisvesnė.

Antras labai svarbus aspektas – bankų sistema. Tiesiog būtina ją keisti, tačiau čia optimistinių ženklų nematyti. Užklupus bankų krizei 2008–2009 m. JAV rekapitalizavo bankus, sutvarkė sistemą ir dabar gali pradėti likviduoti krizės padarinius. ES bankų sistemos nesutvarkė. Ekonomikos augimo pagrindas yra vartojimas šalies viduje ir investicijos, tačiau kol bankų sistema nėra stipri ir tvarkinga, šio potencialo išnaudoti neįmanoma. Net jei Europos centrinis bankas ir atlieka reikalingus veiksmus, politikai pernelyg pasyviai imasi diegti bankų sąjungos sistemą. Tačiau manome, kad situacija pagerės, ir jau kitais metais ES turėtų demonstruoti augimą, bet optimistiškiausiu „Danske“ vertinimu tai tebūtų apie 1 proc. augimas. Kol bankų sistemos problemos nebus išspręstos, nėra pagrindo tikėtis geresnių rezultatų, todėl būtent politiniai sprendimai labai svarbūs ES ekonomikos plėtrai.

- Beveik prieš metus minėjote, kad JAV situacija taip pat priklausys nuo politinių sprendimų – ar vyriausybė nuspręs ir toliau taikyti paramos priemones, ar ne. Šiandien jau matome, kad šios priemonės ir toliau taikomos. Ar galima sakyti, kad tai išgelbėjo JAV?

- Tiesą sakant, JAV matome nemažai potencialo. Prieš maždaug aštuonis mėnesius dauguma analitikų nerimavo matydami išskirtinai griežtą fiskalinę politiką JAV – jei JAV nieko nebūtų dariusios, ekonomiką labai lengvai galėjo ištikti šokas ir šalis būtų vėl išgyvenusi nuosmukį. Tačiau taip nenutiko. Priešingai, mokesčių tarifai išaugo, o šiuo metu mažinamos išlaidos. Taigi, mūsų prognozė šiems metams būtų 2–2,5 proc. augimas. Panašus augimo tempas buvo ir prieš kelerius metus, taigi situacija nebloga, tačiau švęsti dar ankstoka. Turint omenyje, kokio lygio buvo ekonomikos kritimas smogus nuosmukiui, turėtume matyti spartesnį augimą.

Tačiau, kaip ir ES, tai susiję su fiskaline politika – JAV per 30 metų jos nebuvo keitusios taip stipriai, kaip pakeitė per kelerius pastaruosius metus. Jei kalbėsime apie šių metų pabaigą ir kitų metų pradžią, labai tikėtinas ir tolesnis fiskalinės politikos laisvėjimas. Taip pat matyti nemažai potencialo kituose sektoriuose, pirmiausia nekilnojamojo turto. Tačiau didžiausias JAV ir ES skirtumas yra tas, kad JAV iš krizės atsigauna su sveikesne finansų sistema. Vadinasi, norintieji automobilio gali gauti paskolą ir jį įsigyti. Todėl prognozuodami JAV augimą nuo 2014 m. esame nusiteikę gana optimistiškai – greičiausiai jis sieks 3 proc. ar net daugiau.

- Prie JAV atsigavimo labai prisidėjo ir skalūnų dujų bumas – jis sumažino energijos išteklių kainas. Tačiau tai nėra labai gera žinia Rusijai, kurios gerovei būtinos aukštos energijos išteklių kainos. Kaip vertinate Rusijos situaciją?

- O taip, nėra jokių abejonių, kad skalūnų dujos buvo labai reikšmingas dalykas. Ir tai yra būtent JAV sėkmės istorija. Tačiau kalbėdami apie energijos išteklių kainas būtinai turime į lygtį įtraukti ir Kiniją, kurios perspektyvas šiuo metu vertiname gana skeptiškai.

Pastarąjį dešimtmetį Kinijos ekonomika augo po 10–12 proc. kasmet. Žvelgdami į ateitį, daugelis analitikų Kinijai prognozuoja apie 8 proc. augimą, mes manome, kad jis galėtų siekti apie 6 procentus. Paklausa Kinijoje turi labai didelę įtaką energijos išteklių kainoms ir bent jau kol kas ji išliks gana aukšta. Taigi, prognozuodami pasaulines energijos išteklių kainas, manome, kad jos išliks stabilios – nors skalūnų dujos jas mažins, paklausa tiek JAV, tiek Kinijoje jas šiek tiek kels.

Ką tai reiškia Rusijai? Rusija ir kai kurios kitos besivystančios ekonomikos Lotynų Amerikoje savo augimą rėmė energijos išteklius parduodamos dvigubai, o kartais net ir keturgubai didesne kaina. Išgauti naftą už 25 JAV dolerius, o parduoti už 125 JAV dolerius nėra labai sudėtingas verslas, ar ne? (Juokiasi) Tačiau tikėtina, kad ateityje tokia situacija nebebus įmanoma. Todėl Rusijos atžvilgiu esame šiek tiek skeptiški. Pirmiausia todėl, kad visas viešasis sektorius laikosi dėl aukštų naftos kainų. Tai nėra tragedija, nes didelio jų kritimo neprognozuojame, tačiau tai reiškia, kad viešasis sektorius, įskaitant socialinę sistemą, yra labai neatsparus galimiems ekonominiams šokams. Antra, Rusija ir ypač Vladimiras Putinas jau senokai kalba apie sąlygų užsienio verslui lengvinimą, tačiau realių veiksmų nesiimama, todėl šalis tampa ne tokia patraukli užsienio investicijoms. Tai stabdo Rusijos ekonomikos augimą.

Taigi, apie Rusiją galima kalbėti tais pačiais terminais, kaip ir apie kitas besivystančias šalis, pavyzdžiui, Braziliją ar Indiją. 2010 m. dėl labai įvairių priežasčių jos šoktelėjo aukštyn: dėl Kinijos, aukštų energijos išteklių kainų ir t. t. Tačiau tai tebuvo trumpalaikis šuolis, o ilgalaikį augimą užsitikrinti šioms šalims gerokai sudėtingiau.

- Minėjote, kad visas viešasis sektorius Rusijoje priklausomas nuo energijos išteklių kainų, o tai gana rizikinga. Kaip vertinate Rusijos galimybes įveikti šią riziką?

- Kol kas sudėtinga net prognozuoti, kaip susiklostys situacija Rusijoje per artimiausius penkerius metus, kokia bus politinė aplinka. Šiandien daugelis žino, kad akcijos Rusijoje pigios. Viena to priežasčių – politinė nuolaida. Nemanau, kad artimiausiu metu ji galėtų išnykti, tačiau Rusijai vertėtų mėginti realiai įgyvendinti tai, ką žada jau ne pirmus metus.

Rusija susiduria su vis sudėtingesne išorine situacija, taigi ji nebegali remtis energijos išteklių kainomis ar eksportu. Būtinos vidinės permainos, pirmiausia, verslą pradėti turėtų būti lengviau, reikia supaprastinti mokesčių bazę. Taip pat būtinos asmeninės struktūrinės reformos, panašios į tas, kokios šiandien įgyvendinamos kai kuriose ES valstybėse, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Italijoje. Tačiau Rusijoje realių permainų nematyti.

- Ar vis sudėtingesnė išorinė Rusijos situacija ir nenoras reformuotis iš vidaus galėtų reikšti didesnį spaudimą Rytų Europai?

- Nežinau, kokia yra situacija Rytų Europoje, tačiau Vidurio Europoje tai gana opus klausimas. Sakyčiau, kad šalims vertėtų vengti priklausomybės nuo vienos ar kitos valstybės, ypač nuo Rusijos. Tačiau ES taip pat kyla vis daugiau diskusijų dėl energijos šaltinių įvairinimo, o tai jau Rusijos situaciją ir galimybes dar labiau sunkinantis veiksnys.

- Minėjote, kad situacija Rusijoje glaudžiai susijusi su situacija Kinijoje. Nuosmukio laikotarpiu Kinija sugebėjo įspūdingai išsiveržti į priekį, tačiau šiandien analitikai jau perspėja, kad Kinija pasens greičiau, nei praturtės. Kaip manote, kokios šios šalies perspektyvos?

- Manau, kad situacija kiek sudėtingesnė. Yra žmonių, kurie jau dabar sako, kad visa Kinija yra vienas didelis burbulas, tačiau mes, nors ir esame skeptiški, taip tikrai nedrįstume teigti. Nors Kinija ir susiduria su keliomis didelėmis problemomis.

Pastarąjį dešimtmetį Kinija atliko kelias svarbias sistemines reformas: buvo mažinamas valstybės įmonių skaičius, atsiveriama privačiam verslui ir prisijungta prie Pasaulinės prekybos organizacijos. Tai struktūrinės permainos tiek išorėje, tiek viduje. Be to, buvo išlaisvintas nekilnojamojo turto sektorius, taigi Kinija patyrė didžiulį statybos sektoriaus augimą. Kai kalbama apie šią šalį, sunku pasitikėti skaičiais, tačiau duomenys rodo, kad 10 deš. Kinija išnaudojo vos 2 proc. savo galimybių statybos sektoriuje, o šiuo metu šis skaičius siekia apie 10 procentų. Ką tai reiškia realybėje? Nekilnojamojo turto sektoriaus augimas leido Kinijai augti po 10–12 proc. per metus. Be to, Kinija vis dar turi labai daug potencialo – nekilnojamojo turto rinka dar nėra pasotinta, tačiau statybos sektoriaus jau nebeįmanoma taip išnaudoti, kaip buvo daroma pastaruosius metus. Vadinasi, 10–12 proc. metinis augimas sumažės iki 6–8 proc. per metus. Tad Kinija turės mažiau lėšų socialinėms reikmėms. Šalyje šiuo metu galioja socialinės rūpybos sistema, kuri skirsto žmones į dvi grupes: gyvenančius kaime ir gyvenančius mieste. Kai kurie žmonės kaupia didžiules santaupas, nes nesitiki, kad senatvėje jais pasirūpins valstybė, taigi šios sistemos reformavimas leistų išlaisvinti šias lėšas.

Jei Kinija imsis socialinės ir sveikatos sistemos reformų dabar, perspektyvos atrodo gana neblogai, kai kurios iš galimų permainų galėtų smarkiai paskatinti vartojimą ir augimą. Jei šių permainų nebus imtasi, Kinija rizikuoja: pirmiausia, lėtės augimas, antra, nebus reikiamos sistemos tuomet, kai populiacija ims iš tiesų senti. O ši problema Kinijai aktuali, kaip ir daugeliui kitų valstybių.

- Tačiau atrodo, kad Kinija ieško ir kitų būdų: nemažai lėšų investuojama į kitus regionus, tobulinamos ir kopijuojamos vakarietiškos technologijos ir t. t. Kaip ir kokios pramonės sritys labiausiai prisideda prie Kinijos augimo?

- Kinijos istorija iš tiesų nepaprasta – jokia kita šalis nesugebėjo taip greitai ištraukti iš skurdo tokio skaičiaus žmonių kaip Kinija. Taigi, šioje šalyje yra daug erdvės produktyvumui augti. Iki šiol jie sėkmingai kopijavo ir išnaudojo technologijas. Investicijos kituose regionuose, ypač Afrikoje, iš principo rodo poreikį užsitikrinti tiekimą. Tačiau mums labiausiai kliūva intelektinių teisių apsauga. Jei paklaustumėte verslininkų, daugelis sakytų, kad dirbti Kinijoje rizikinga, nes procesai gali būti labai greitai nukopijuoti.

Taigi, Kinijos pramonės augimui reikalingi keli esminiai elementai. Pirmiausia, intelektinių teisių apsauga, antra, finansų sektoriaus reforma. Nors Šanchajus ir labai turtingas, iš principo Kinija yra gana skurdi šalis, regionuose panašesnė į Afriką, o ne į išsivysčiusias valstybes.

Svarbus efektyvesnis išteklių panaudojimas: pastaruosius dešimt metų norėdama augti vyriausybė galėdavo tiesiog bet kada atsukti paskolų čiaupelį. Manome, kad jau pasiekta riba, kai to taip paprastai daryti nebeįmanoma. Deja, sprendžiant iš pastarųjų 12 mėnesių duomenų, vos ekonomikai susilpnėjus, jie vėl atsuko kreditų čiaupelį. Finansų sistemos reforma leistų efektyviau išnaudoti ir kitus ekonomikos sektorius.

- Nuosmukio laikotarpiu labai daug kalbėta apie Kinijos lyderystę ateities ekonomikoje. Ar šiandien vis dar yra prielaidų taip teigti?

- Nemanau. 6 proc. augimas vis dar yra didelis, jei jis laikysis stabilus apie 10 metų, Kinija tikrai bus viena didžiausių pasaulio ekonomikų, taigi šia prasme ją būtų galima vadinti lydere. Tačiau jei žiūrėtume į artimiausius trejus–penkerius metus, daug lengviau lyderio pozicijoje įsivaizduotume JAV. Tam yra dvi priežastys: pirmiausia, JAV sutvarkė savo finansų sistemą, o tai yra pirmiausia ir būtiniausia augimo sąlyga. Taip pat JAV toli gražu neišnaudoja visų savo pajėgumų, taigi yra nemažai vietos augti nekuriant infliacijos ir išvengiant kitų neigiamų padarinių. Brazilijoje, Rusijoje, Kinijoje reikia ieškoti naujų augimo šaltinių, taigi jos neatrodo taip optimistiškai, žvelgiant į ateitį.

- Paminėjote Braziliją, kuri su kitomis BRIC (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) šalimis dar ne taip seniai viešojoje erdvėje taip pat mirgėjo kaip viena lyderių. Kinija išliko gana stipri, o kas nutiko kitoms BRIC šalims?

- Taip, jos gerokai nuvylė. Šiandien optimistai Brazilijai prognozuoja vos 2,5 proc. augimą. 9 deš. visą Aziją ir Lotynų Ameriką buvo supurčiusi didelė krizė, taigi atsigavusios jos turėjo pajėgumų augti. Tai buvo palaikyta ilgalaikiu augimu. Tačiau realiai šis augimas kilo dėl didžiulės ankstesnės krizės, tai leido šalims atsigauti be neigiamų padarinių. Tad tai buvo ne ilgalaikė tendencija, o tiesiog labai ilgas ciklas. Kitas aspektas yra Kinija: prasidėjus statybos bumui Kinija reikalavo labai daug išteklių, o juos sėkmingai pardavė Rusija, Brazilija... Tačiau, Kinijai silpnėjant, ši tendencija nesitęs. Indija vis dar turi nemažai potencialo, tačiau nesugeba jo realizuoti. Jos produktyvumas perpus mažesnis nei Kinijos.

- Šiuo metu pasaulio žiniasklaidoje vis daugiau kalbama apie Afriką. Bendrasis vidaus produktas auga stabiliai, populiacija jauna, žmonės vis turtingesni, o paslaugų poreikis didelis – Afrika net vadinama viena karščiausių vietų investicijoms. Ar tai ilgalaikė situacija, ar tik dar vienas aplinkybių nulemtas ciklas?

- Atrodysiu kaip visiškas pesimistas (juokiasi), tačiau Afrikos patrauklumą vertiname kritiškai. Taip, progresas buvo didžiulis, pradedant politiniu progresu ir baigiant tuo, kad mažėja verslo rizika, taigi šalys gali sėkmingai stiprėti. Tačiau pagrindinė Afrikos augimo priežastis buvo Kinija, ypač jos tiekimo poreikis. O kadangi Kinijos ateities perspektyvas vertiname atsargiai, į Afrikos augimą taip pat nevertėtų žvelgti per rožinius akinius. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad investuotojai turėtų laikytis atokiau nuo Afrikos – joje iš tiesų yra didžiulių galimybių.

- Dar ne taip seniai daug kalbėta apie antrą krizės bangą, tačiau ji taip ir neatėjo. Ar šiandien Kinijoje, JAV ar kitur pasaulyje matote besiformuojančių burbulų, kurie ateityje galėtų kelti problemų?

- Tam tikrų požymių galima pastebėti, tačiau šiandien jų negalėčiau pavadinti burbulais – gal tiesiog nelabai gera investicija. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sektorius JAV kol kas nėra burbulas, tačiau į Vilnių skridau iš Niujorko ir galiu patvirtinti, kad į nekilnojamojo turto rinką ten žiūrima labai optimistiškai. Burbulu to vadinti kol kas negalima, nes nekilnojamojo turto kainos labai stipriai krito nuosmukio laikotarpiu, taigi yra vietos joms kilti.

Šiek tiek beprotiškai atrodo ir obligacijų rinka – įmonių obligacijų ir vyriausybės obligacijų palūkanų santykis yra gana didelis, taigi rizikos lygmuo atrodo normalus, tačiau valstybės obligacijų bazė labai maža, tad, nors ir nepavadinčiau to burbulu, manau, kad vyriausybės obligacijos yra bloga investicija.

Tačiau didžiausias rūpestis yra Azija ir ypač Kinija. Galbūt negalima sakyti, kad jau šiandien ten formuojasi nekilnojamojo turto burbulas, bet kreditų augimas yra per spartus. Vis dėlto prognozuoti situaciją sudėtinga: buvo žadama, jog Ispanija turės sunkumų, tačiau niekas net neįsivaizdavo, kad jie bus tokio masto. Tas pats galioja ir Kinijai: šiandien jau matome problemas, su kuriomis ji susidurs, tačiau yra galimybė, kad realiai problemos bus daug didesnės.

Tačiau apibendrindamas galiu teigti, kad kol kas matau tik ženklus „Atsargiai!“, o ne realius burbulus.

Dėkojame už pokalbį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Italijoje tiriant fipronilo skandalą konfiskuota tūkstančiai kiaušinių ir vištų (4)

Italijos policija trečiadienį pranešė, kad konfiskavo daugiau nei 92 tūkst. kiaušinių ir 26...

„New Balance“ dėl prekės ženklo pažeidimų Kinijoje prisiteisė 1,5 mln. JAV dolerių (1)

Kinijos teismas įsakė trims vietos batų gamintojams dėl prekių ženklo pažeidimų sumokėti 1,5...

Rusijos vyriausybė uždraudė neapmuitinamą gintaro įvežimą į Kaliningrado sritį (4)

Rusijos vyriausybė uždraudė neapmuitinamą žaliavinio ir apdirbto gintaro, taip pat gintaro...

Vanilės deficitas pasaulyje ir rekordinės kainos kelia grėsmę ledų gamybai (13)

Dėl vanilės pasiūlos pasaulio rinkoje deficito jos kainos rekordiškai padidėjo, dešimtis kartų...

VPT: „Ukmergės vandenys“ turi nutraukti 1,7 mln. eurų vertės sutartis (6)

Ukmergės rajono savivaldybės valdoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė „Ukmergės...

Top naujienos

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (39)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (16)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (105)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (225)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (226)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (21)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (43)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (7)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...