„Šiame kontekste dabar svarbi kiekviena diena, siekiant iš tikro sustiprinti pastangas ir atlikti, kas buvo pažadėta", - A.Merkel sakė visuomeninei televizijai ARD, kai buvo paklausta, kiek ji pasitiki Graikijos premjeru Antoniu Samaru.
Pasak A. Merkel, per pastaruosius pustrečių metų buvo prarasta didelė pasitikėjimo dalis. Ji pakartojo, kad dabar reikia laukti Graikijos tarptautinių skolintojų paskirto audito ataskaitos apie Atėnų pasiektą pažangą.
„Kai ir kiti, sakiau, kad Graikijos premjerui dar reikia daug nuveikti", - pažymėjo ji.
Pagal 130 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketo, kurį suteikė Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), sąlygas Graikija įsipareigojo įvykdyti didelių reformų ir 2013-2014 metais sutaupyti apie 11,5 mlrd. biudžeto išlaidų.
Vadinamojo trejeto - Europos Komisijos, TVF ir Europos centrinio banko (ECB) - teigiama ataskaita būtina, kad Atėnai gautų naują 31,5 mlrd. išmoką, turinčią apsaugoti šalį nuo bankroto.
Kai kurie Vokietijos centro dešiniosios koalicijos nariai viešai kalbėjo apie galimybę, kad Graikija paliks euro zoną arba skeptiškai vertino siūlomus sprendinius, o A. Merkel sakė, kad Europa atsidūrė "lemiamoje" fazėje.
„Šiuo metu esame labai lemiamoje fazėje, kovojant su Europos skolų krize", - teigė ji.
Kanclerė taip pat perspėjo, kad kiekvienas turi gerai apgalvoti, ką kalba.
Sekmadienį laikraštis „Bild am Sonntag" citavo Vokietijos valdančiosios koalicijos mažesniosios partnerės Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinį sekretorių Alexander'ą Dobrindtą, kuris pareiškė, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos ateinančiais metais.
Pastaraisiais mėnesiais Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris, kuris taip pat yra A.Merkel vicekancleris ir kitos koalicijos partnerės - Laisvųjų demokratų partijos - vadovas, išsakė abejonių, ar Graikijai pavyks išlikti euro zonoje.
Savaitraštis „Der Spiegel" sekmadienį pranešė, kad A.Merkel pasisako už naują ES sutartį, turinčią padidinti Europos integraciją, tačiau kiti Bendrijos partnerius šiuos raginimus vertina gana skeptiškai.
Laukiant rugsėjo 12-osios, kai Vokietijos aukščiausiojo teismas paskelbs sprendimą dėl įstatymų projektų, susijusių su Europos fiskaliniu paktu, numatančiu griežtesnę biudžeto drausmę ir 500 mlrd. eurų nuolatinį finansinio gelbėjimo fondą, kuris teiktų pagalbą skolų prislėgtoms euro zonos šalims, A.Merkel pareiškė, kad šios priemonės yra „absoliučiai būtinos".
Naujasis finansinės pagalbos mechanizmas negali pradėti veikti, kol jo neratifikuos galingiausia Europos ekonomika, tačiau Konstitucinis Teismas dar turės apsispręsti dėl teisinių iššūkių, kylančių dėl kovos su euro krize priemonių.